KAIP NUSTATYTI GYVŪNO AMŽIŲ?
Daug kalbama apie tai, kaip pažinti gyvūno amžių. Seni gyvulių augintojai tvirtina, kad galima neklystant iš dantų nustatyti arklio amžių. Elniams kasmet prisideda viena atauga ant ragų. Žuvų žvyneliai susideda iš koncentrinių žiedelių sluoksnių ataugų su nevienodu kalcio kiekiu vasariniame ir žieminiame sluoksniuose. Kaip ir iš metinių medžio rievių, čia galima suskaičiuoti išgyventus metus.
Deja, nė vieno iš šių metodų negalima pripažinti visai tiksliu, ir mažiausiai patikimas požymis yra elnio ragų ataugų („galų”) skaičius. Jeigu elnias kokiais metais turi gausiai pašaro, sekančiais metais jam išauga dvi ar trys naujos ataugos, o jeigu jis tuo metu serga, būna viena dviem mažiau. Ir jau visiškai tikras dalykas, kad senų elnių ragai metai po metų silpnėja ir darosi vis mažiau šakoti.
Dantys dyla ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo pašaro pobūdžio, todėl šis požymis negali būti patikima arklio „metrika”. Ne kartą pasitaikydavo arklių, apie kuriuos visiškai tiksliai buvo žinoma, kad jie teturi tik ketverius — penkerius metus, o geriausieji žinovai „iš dantų” spręsdavo, kad jiems dešimt dvylika metų. Palyginti tiksliau galėtų rodyti žuvų amžių žvynai, tik bėda, kad kai kurios žuvys gyvena labai ilgai, daugiau kaip šimtą metų, ir tokių žuvų žvynai, ypatingai pradiniai, gana tvirtai susilieja, atskirti juos darosi sunku, ir visuomet galima apsirikti 10-15 procentų.
Iki šiol kalbėjome tik apie stuburinius gyvūnus. Lengva suprasti, kad iš išvaizdos nustatyti bestuburių amžių yra dar sunkiau. Taigi niekada nepavyksta visiškai tiksliai nustatyti amžių iš vieno požymio. Mes galime nustatinėti jj tik apytikriai, bet ir tai atsižvelgdami į visas būdingas tam tikro gyvūno ypatybes.
