Kobėjų grožis visur
Kobėjos yra puikus pasirinkimas norint papuošti aplinką ir sukurti didesnį privatumą. Ypač tinkamos tiems, kurie mėgsta vijoklinius augalus. Lipikinė kobėja, su savo vešlia vijokle ir dideliais violetinės arba baltos spalvos varpelio formos žiedais, tampa įspūdinga dekoracija.
Žiemą reikia šiltos globos
Lipikinės kobėjos, iškilusios Pietų Amerikoje, Lietuvoje negali išgyventi žiemos. Todėl šios gražuolės turi būti sėjamos kasmet. Kobėjos greitai išauga iki 4–6 metrų aukščio, bet joms reikia atramų, prie kurių jos galėtų prisiristi.
Žydi nuo liepos pradžios iki šalnų
Kobėjos pradeda žydėti liepos pradžioje ir džiugina savo žiedais iki pirmųjų šalnų. Joms reikia šiltos aplinkos, nes peržydėjusios gėlės gali netekti savo dekoratyvumo. Šalčiai yra žalingi, todėl nuolat reikia švelniai nupjauti nužydėjusius žiedus.
Sėklos sodinamos vasario arba kovo pradžioje
Prieš sodinant į lauką, kobėjos turėtų gerai paaugti ir sutvirtėti. Ideali sėjimo laikas yra vasario mėnuo, tačiau galima sėti ir iki kovo pirmos savaitės. Ankstyvesnės sėjos duoda ankstesnį žydėjimą.
Sėklos daigsta ilgiau nei dvi savaitės
Kobėjų sėklas geriausia sėti į specialų daiginimui skirtą substratą. Daigsta jos ilgai, apie dvi ar tris savaites. Kambaryje augantoms kobėjoms reikia daug saulės šviesos, bet reikia vengti per didelio tiesioginio saulės spinduliavimo, kad jos nepasidarytų nudegintos.
Pereinant į lauką, atstumas tarp augalų svarbus
Sodinant kobėjas į lauką, būtina atkreipti dėmesį į atstumą tarp augalų. Paaugusios gėlės labai išsikeroja, todėl jos turėtų būti pasodintos ne per arti viena kitos. Atramoms pritvirtinus, augalai prigis ir tvirtai pasislinks į viršų.
Laistymas ir tręšimas augant lauke
Kobėjos mėgsta gausų laistymą ir reikalauja tinkamos trąšų dozės. Ypač svarbu laistymą organizuoti periodiškai, ypač ilgesnio sausumo metu. Tinkama priežiūra leis gauti spalvingą ir žydi nuo liepos pradžios iki šalnų sodą.
