Matuojama techninės niveliacijos metodu tada, kai reikia sutankinti topografinės nuotraukos, statybos aikštelių aukščių pagrindą, taip pat dirbant trasavimo ir nužymėjimo darbus. Niveliuojama atliekant niveliavimo ėjimus. Ėjimai turi remtis atraminiais niveliavimo reperiais. Niveliavimo linijos pažymimos nuolatiniais arba laikinais ženklais. Niveliuojama viena kryptimi.
Naudojami nivelyrai ir tikslesni nivelyrai. Nivelyras statomas viduryje tarp matuoklių 5 m tikslumu. Atstumai matuojami žingsniais. Niveliuojant matuoklės statomos ant reperių, kuolų, padų, smeigių. Kai vietovės reljefas palankus ir geras matomumas, vidutinis atstumas tarp nivelyro ir matuoklės gali būti 120 m, didžiausias — 150 m. Niveliavimo rezultatai surašomi techninio niveliavimo žurnale.
Niveliavimo tvarka stotyje tokia:
l) vienodu atstumu nuo matuoklių statomas nivelyras, stovo kojos tvirtai įsmeigiamos į žemę ir sferinio gulsčiuko burbulėlis kėlimo sraigtais įplukdomas į nuline padėtį.
2) žiūronas nukreipiamas į atgalinės matuoklės juodąją pusę, cilindrinio gulsčiuko burbulėlis elevaciniu sraigtu įplukdomas į ampulės vidurį (jei nivelyras su kompensatoriumi, tai daryti nereikia) ir pagal vidurinį siūlelį atskaičiuojama matuoklėje (l) (skliausteliuose matavimų ir skaičiavimų eiliškumas);
3) vizuojama į priekinės matuoklės juodąja pusę, cilindrinio gulsčiuko burbulėlis įplukdomas į nuline padėtį ir atskaičiuojama
4) vizuojama į priekines matuokles raudonąją pusę ir atskaičiuojama;
5) vizuojama atgalinės matuoklės raudonąją pusę ir įplukdžius cilindrinio gulsčiuko burbulėlį į centrą.
6) matuoklė pernešama į tarpinius taškus. (jeigu tokie taškai yra), į ją nukreipiamas žiūronas, burbulėlis įplukdomas 1, nuline padėtį ir atskaičiuojama matuoklės juodojoje pusėje.
Nivelyras su kompensatoriumi stotyje gulsčiuojamas tik sferiniu gulsčiuku ir, nuvizavus į matuoklę, atskaičiuojama.
Toliau tikrinama, kaip niveliuota stotyje: aukščių skirtumai apskaičiuoti iš juodosios ir raudonosios matuoklių pusių atskaitų, gali skirtis ne daugiau kaip 5 mm. Tiek pat gali skirtis ir raudo bei juodosios matuoklės pusių atskaitų skirtumai
Niveliavimo žurnalo kiekvieno puslapio gale tikrinama, ar teisingai stotyje atlikti skaičiavimai. Turi būti patenkintos lygybės Jei ėjimas uždaras (prasideda ir baigiasi tuo pačiu), tai jo aukščių skirtumų suma turėtų būti lygi. Tačiau matuojant visada atsiranda paklaidų. Todėl nulio gaunamas ėjimo nesąryšis.
Nuotraukos pagrindo taškų altitudės randamos atliekant techninio niveliavimo ėjimus, tarp geodezinio pagrindo reperių. Ėjimai dažnai sudaro sistemas su mazginiais taškais. Niveliavimo ėjimai projektuojami lygesnėmis vietomis. Leistini ėjimų ilgiai priklauso nuo daromos nuotraukos horizontalių laipto. Kai horizontalių laiptas 0,5 m, leistinas pavienio techninio niveliavimo ėjimo ilgis 8 km, o kai horizontalių laiptas 1 m ir daugiau 16 km. Tarp reperio ir mazginio taško ėjimas trumpinamas 30 %, o tarp mazginių taškų 50%.
Niveliuojama nivelyrais, kurių žiūronai didina ne mažiau kaip 20, o gulsčiuko padalos vertė ne didesnė kaip 45”. Paprastai vizavimo spindulio ilgis 120 m. Aukščių skirtumų, išmatuotų pagal juodas ir raudonas matuoklių puses, skirtumai leistini iki 5 mm. Ribiniai niveliavimo ėjimų ir uždarų poligonų nesąryšiai mm skaičiuojami ėjime arba poligone.
Nuotraukos pagrindo taškų altitudžių nustatymo atraminių reperių atžvilgiu vidutinės paklaidos leistinos iki 1/10 horizontalių laipto. Kai horizontalių laiptas 2 m ir didesnis, galima niveliuoti trigonometrinių būdu. Leistinas tokių ėjimų ilgis 6 km. Kiekviena kraštinė trigonometriškai niveliuojama pirmyn ir atgal matuojant vertikaliuosius kampus iš abiejų vertikaliojo skritulio padėčių. Matuojant linijas siūliniu toliamačiu, leistinasis aukščių skirtumų nesutapimas yra 4 cm, o esant linijoms ilgesnėms kaip 100 m, — 0,048 m (čia S kraštinės ilgis šimtais metrų).
