Mėlynė yra nedidelis daugiametis vasaržalis krūmelis, kurio šakniastiebiai smarkiai šakoti. Jo stiebas ir šakos žalios, keturbriaunės. Lapai – trumpakočiai, abipus žali, smulkiai dantyti. Žiedai – pavieniai, lapų pažastyse.
Žydi juoda su mėlynu gegužės-birželio mėnesiais. Vaisius – apnašu, sultinga, saldžiarūgštė, malonaus kvapo uoga, kuri prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Mėlynė Lietuvoje paplitęs augalas.
Gerai auga derlingame, drėgname, rūgščiame dirvožemyje. Tankūs mėlynių sąžalynai aptinkami Pietų ir Pietryčių Lietuvoje, ypač beržynuose, pušynuose, eglynuose ir kitur.
Vaistinei žaliavai vartojamos lapai, kurie renkami prieš žydėjimą ar tik pražydus. Uogos renkamos prinokusios liepos-rugpjūčio mėnesiais, esant sausam orui, nudžiūvus rasai. Iš pradžių jos apdžiovinamos gerai vėdinamoje pastogėje, geriau po skardiniu stogu, o baigiama džiovinti šildomose džiovyklose, ne aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje. Išdžiūvusios uogos laikomos sausai dvejus metus.
Uogose yra 86,5% vandens, 8% angliavandenių (gliukozės, fruktozės), 0,14-0,6% pektinų, 1,2% organinių rūgščių (citrinos, obuolių, gintaro, benzoinės, chino, pieno, oksalo), 0,2-0,3% raugų, dažų (antrocianglikozido mirtilino), vitamino C (5-40 mg%), P (480 mg%), B₁ (0,02-0,04 mg%), B2 (0,02 -0,05 mg%), PP (35 mg%), karotino (1,5 mg%), mineralinių medžiagų (51 mg% kalio, 6 mg% natrio, 6 mg% kalcio, 6 mg% magnio, 13 mg% fosforo, 6 mg% geležies, mangano), eterinio aliejaus.
Lapuose yra iki 20% raugų, 1,6% arbutino, hidrochinono, mirtilino, kvercetino, kvercitrino, vitamino C, karotino, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, fosforo, magnio, sieros, geležies, jodo, chloro) ir kt.
Uogos vartojamos šviežios, šaldytos, džiovintos ir perdirbtos.
Jos tinka kompleksiškai gydant ūmias ir lėtines virškinimo trakto ligas, ypač viduriavimą. Uogose taip pat yra daug raugų, kurie slopina uždegiminius procesus ir mažina žarnyno peristaltiką, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę.
Mėlynių uogos gerina medžiagų apykaitą ir šalina iš organizmo kenksmingus junginius, todėl tinka sergant akmenlige, podagra, reumatu, glaukoma. Jų patariama valgyti vairuotojams, lakūnams, operatoriams, laikrodininkams. Uogose yra dažomųjų medžiagų, todėl mažiau reikėtų valgyti ligoniams, kurių padidėjęs kraujo krešumas.
Mėlynių uogų sultys tinka skalavimams nuo gleivinės uždegimų: dantenų, burnos ertmės, ryklės ir kt. Mėlynių lapų užpilas (vienas valgomasis šaukštas lapų užpilamas stikline verdančio vandens) tinka sergant šlapimo pūslės uždegimu. Be to, jis vartojamas sutrikus virškinimo traktui, sergant tulžies ir šlapimtakių akmenlige. Mokslininkai nustatė, kad mėlynių lapų biologiškai aktyvios medžiagos mažina cukraus kiekį kraujyje, todėl jų užpilas tinka diabetikams. Užpilą reikia gerti tris kartus per dieną po stiklinę.
Lietuviai mėlynių lapų arbatą vartoja nuo kosulio, cukraligės, pykinimo, skrandžio skausmų, šlapimtakių uždegimo, viduriavimo, kraujavimo ir kt. Iš mėlynių uogų ir lapų paruoštas užpilas netinka sergant infekciniu viduriavimu.
