Vaiko išgalės ir auklėjimas
Nenuovokus vadovavimas vaiko asmenybei niekada nepraeina be skaudžių padarinių ir kartais jaučiamas per visą jo gyvenimą. P. Lesgaitas Brandaus socializmo ir mokslo bei technikos pažangos epochoje ypač reikšmingas auklėjimas naujo žmogaus išsilavinusio, tobulai išsivysčiusio, labai dorovingo. tvirto ir sveiko, visapusiškai Lemismas vaidmuo, sprendžiant šj nepaprastai svarbų uždavinį, tenka seimai, Téval, auklėdami savo vaika, turi stengtis deramai ivertinti mažojo isgales ir išmintingai jas panaudoti, siekdami jo visapusio fizinio. protinio, dorovinio ir estetinio tobulumo.
Mažo vaiko išgalės didžiulės. Pastarųjų metų tyrimai mūsų šalyje ir užsienyje rodo, kad, pasitelkus specialiai organizuotą mokymą, galima tiek išmokyti ir išlavinti ikimokyklinuką, kiek anksčiau atrodė įkandama tik daug vyresniems vaikams.
Duomenys apie plačias ikimokyklinukų išgales duoda pagrindą tėvams ir pedagogams ieškoti naujų išmintingo šių galimybių naudojimo būdų supažindinti vaikus ne tik su kai kuriais gamtos ir visuomeninio gyvenimo reiškiniais, bet ir su elementariausiais jų ryšiais bei tarpusavio priklausomybe, siekti jų fizinio, protinio ir estetinio tobulumo, ugdyti tokius jų dorovinius vaizdinius. jausmus ir įpročius, kokie anksčiau būdavo diegiami daug vėlesniais amžiaus tarpsniais.
Tačiau iškyla tokia problema kiek reikėtų intensyvinti ikimokyklinį auklėjimą, kur yra išmintingo vaikų išgalių panaudojimo riba. Remiantis duomenimis, rodančiais dideles mažų vaikų potencines išgales, prieinama išvada, kad ,,revoliucija“ pedagogikoje neva įvyks, įvedus ypač ankstyvą, maksimaliai forsuotą mokymą, kuris pagreitins vaikų vystymąsi, sukels dirbtinę jų raidos akceleraciją.
Šiuo požiūriu mažo vaiko išgalės beribės. Įžymus psichologas, Oksfordo universiteto profesorius D. Bruneris yra pasakęs, kad kiekvieno amžiaus vaiką atitinkamais metodais galima išmokyti ko tik nori. Pavyzdžiui, turima duomenų, kad specialiai intensyviai treniruojami kūdikiai gali išmokti plaukti, pusantrų metų mažieji įgyja skaitymo ir spausdinimo mašinėle įgūdžių, 4-5 metų. vaikai išmoksta gana sudėtingų loginių-matematinių operacijų ir kt.
Pagreitėjusio vystymosi, dirbtinės akceleracijos idėja sukelia savotišką kai kurių tėvų ažiotažą. Jie, puoselėdami garbėtroškiškus sumanymus per kuo trumpesnį laiką užauginti ,,vunderkindą”, rizikuoja nesiskaityti su psichinėmis bei fizinėmis ikimokyklinio amžiaus vaikų savybėmis, per anksti ima mokyti mažąjį dar jo suvokimui neįkandamų dalykų ir reikalauti pernelyg sudėtingų mokėjimų, apkrauti jį per sunkiomis mokymo užduotimis.
Toks neapdairus ir neatsargus požiūris į vaikų išgalių panaudojimą labai pavojingas ir nepataisomai žalingas. Turimi galvoje ne tik artimiausi tiesioginiai auklėjimo rezultatai. Nepalyginti svarbesni vėlesni padariniai, kuriuos toli gražu ne visada lengva numatyti. Štai kodėl tenka griežtai drausti nepagrįstus eksperimentus.
Tobulinant ikimokyklinio auklėjimo turinį ir metodus, reikia štai ką turėti galvoje. Pirmiausia negalima užmiršti, kad kalbama apie mažą vai-ką, kurio organizmas dar bręsta, smegenų morfologinės bei fiziologinės savybės dar formuojasi ir jų veikimas dar ribotas. Todėl reikia turėti galvoje ne tik tai, kokių žinių ir mokėjimų ikimokyklinukai gali įgyti, intensyviai treniruodamiesi, bet ir tai, kokių fizinių ir dvasinių jėgų tam reikės, nes per didelis krūvis, dėl kurio pervargstama, gali pakenkti ikimokyklinuko sveikatai, jo fizinei ir protinei raidai.
Norint išvengti per didelio apkrovimo, reikia racionaliai tvarkyti vaiko dienos režimą, tinkamai kaitalioti miegą ir nemiegojimo laiką, trumpas (ne ilgesnes kaip 30 minučių) pamokėles ir laisvus žaidimus renginius uždaroje patalpoje ir fizinius pratimus, taip pat buvimą lauke.
Antra vertus, reikia žiūrėti ne tik, ką gali vaikas išmokti, bet ir kaip jis sugebės įsisąmoninti išmoktus dalykus ir kaip tai padės mažąjį visa-pusiškai lavinti. Pavyzdžiui, galima pasiekti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas išmoktų Mendelejevo lentelę ir imtų gana guviai aplinkiniams visa tai porinti. Bet turbūt verta susimąstyti, kam jam reikalingos tokios grynai tuščiažodės žinios, kurios niekuo neparemtos ir visiškai nesusijusios su jo gyvenimo patirtimi? Čia tik įtvirtintume blogą vaiko iprotį kalbėti tai, ko jis dorai nesupranta, o gero vargu bau tepasiektume.
Trečia, per daug ankstyvas vaiko mokymas gali sutrikdyti normalų harmoningos asmenybės vystymąsi. Mat kiekvienoje amžiaus raidos pakopoje tam tikra tvarka klostosi nepaprastai vertingos žmogaus savybės ir sugebėjimai.
Antai, tinkamai auklėjant ikimokyklinio amžiaus vaikus, intensyviausiai rutuliojasi aplinkos vientisas suvokimas, akivaizdus vaizdinis mąstymas, kūrybinė vaizduotė, nuoširdus emocinis santykis su aplinkiniais žmonėmis, užuojauta vargstantiems ir nelaimingiems. Visi šie bruožai nepaprastai svarbus ne tik mažam vaikui, bet ir subrendusiam, suaugusiam žmogui. Paaiškėjo, kad, ikimokykliniame amžiuje šių bruožų tinkamai neišugdžius, užpildyti atsiradusią spragą vėliau bus be galo sunku, o gal net neįmanoma.
Turint galvoje ypatingą ikimokyklinio auklėjimo reikšmę bendram žmogaus asmenybės ugdymo procesui, tėvams nevertėtų stengtis per daug anksti mažojo mokyti jam dar nesuprantamų dalykų, sudėtingų, formalių loginių operacijų, siekti kuo greičiau padaryti jį mokiniu.
Svarbiausias uždavinys – atsižvelgiant į mažojo amžiaus ypatumus ir išgales, pirmiausia ugdyti tokias vertingas savybes: sugebėjimą atidžiai stebėti tikrovę, kūrybiškai transformuoti ją savo vaizduotėje, jausti gamtos ir meno grožį, atsakingai žiūrėti į nesudėtingas savo pareigas, jautriai reaguoti į kitų žmonių poreikius ir stengtis prireikus jiems padėti. Ikimokykliniame amžiuje yra ypač palankios sąlygos diegti šiuos nepaprastai svarbius bruožus. Tinkamai išugdyti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, jie vėliau bus subrendusios asmenybės aukso fondo dalimi.
