Stepukinių (Apocynaceae) šeimos. Vienas iš seniausiai kambariuose auginamų dekoratyvinių sumedėjusių augalų. Laisvai auga aplink Viduržemio jūrą ir Kaukaze, Kryme. Lapai lancetiški, storaodžiai, matinės spalvos. Žydi vasarą gražiais baltais, rožiniais, geltonais, raudonais tuščiaviduriais ar pilnaviduriais, stipriai kvepiančiais žiedais.
Nežydi tada, kai trūksta šviesos arba maisto medžiagų. Nežydi taip pat ir negenimas oleandras, nes žiedų pumpurai išsivysto tik vienamečių ūgių viršūnėse, kurie paprastai išauga oleandrą trumpai apgenėjus. Genėti reikia oleandrui peržydėjus. Oleandras nuodingas; ypač nuodingos baltos pieniškos sultys ir sėklos, todėl apgenėjus oleandrą, reikia gerai nusiplauti rankas ir netrinti akių.
Pavasarį, orui atšilus, oleandrą galima išnešti į balkoną ar sodą. Jis mėgsta saulėtą vietą lauke ir kambaryje. Laikant oleandrą vasarą kambaryje, karščių metu reikia į lėkštę po vazonu pripilti vandens, nes, kaip sakoma, «oleandras mėgsta, kad jo kojos mirktų vandenyje». Intensyvaus augimo bei žydėjimo metu oleandrą reikia kas dvi savaites tręšti mineralinėmis trąšomis. Gerai žiemoja šviesiame, 5-8 laipsnių temperatūros kambaryje. Žiemą jis laistomas retai ir tik tiek, kad visai neperdžiūtų žemė ir šaknys.
Begonija (Begonia) – puošnus augalas tiek žiedais, tiek lapais
Oleandras persodinamas anksti pavasarį (kovo pradžioje). Jauni augalai persodinami kasmet, o seni kas 3-4 metai. Kad gausiau žydėtų, persodinant patariama pašalinti mažą dalį oleandro (stipriai augančio) šaknų. Žemių mišinys sudaromas lygiomis dalimis iš molingos velėninės, mėšlinės žemės ir /s dalies stambaus smėlio.
Veisiamas ūgiais kovo-balandžio mėnesiais. Ūgliai gerai įsišaknija drėgname smėlyje arba pamerkti į vandenį bonkutėje, kuri pastatoma ant saulėto lango. Oleandrą puola žalieji bei gauruotieji amarai ir skydamariai. Kovojant su jais, lapus ir stiebą reikia plauti 0,4 procento žaliojo muilo tirpalu (1 litrui vandens 4 gramai muilo) ir purkšti anabazino sulfatu (1 litrui muilo tirpalo 1-2 gramai sulfato).
