Sėjamasis pastarnokas yra dvimetis, 30-100 cm aukščio augalas. Stiebas – tiesus, smailiabriaunis, viršutinė dalis šakota dideli, iki 20 cm ilgio, plunksniški, su ilgais, 5-10 cm kotais. Žiedai – gelsvi, balti arba oranžiniai, susidvisėklis, apvaliai elipsiškas, telkę skėčiuose.
Vaisius gelsvai rudas, bręstant skyla į dvi vienaskiltes dalis. Mėsinga ir saldi. Pirmaisiais metais išauga šakota verpstiška šaknis. Antraisiais metais išauga 50-150 cm žiedstiebis. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Pastarnokas kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių šalių.
Archeologai mano, kad šis augalas jau iki mūsų eros buvo vartojamas kaip daržovė ir prieskonis. Dabartinėje Šveicarijos teritorijoje archeologai, kasinėdami neolito epochos gyvenvietes, rado pastarnoko sėklų.
Dabar auginamas daržuose beveik visoje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Šaknyse yra angliavandenių, riebalų, azotinių medžiagų, vitaminų. Gydymui pjaunamas žydintis augalas, o vaisiai renkami nokstantys.
Pastarnoko šaknyse yra 0,7-3,5% eterinio aliejaus, 8-10,6% angliavandenių (galaktozės, manozės, arabinozės, ksilozės, fruktozės, ramnozės, sacharozės), 7,3% pektinų, riebalų, mineralinių druskų (iki 342 mg % kalio karbonato, fosforo), vitaminų (0,03-12,2 mg% provitamino A, iki 0,111 mg% vitamino B iki 0,67 mg% vitamino B2, folinės rūgšties, 5-50 mg% vitamino C).
Pastarnoko žolėje yra kumarino junginių ir flavonoidų (pastinacino, pasternozido, hiperino, rutino ir kt.). Žolėje gausu vitamino C (150 mg%). Vaisiuose yra 1,5-3,6% eterinio aliejaus, 0,66-1,45% furokumarinų (bergapteno, ksantotoksino, ksantotoksolo, sfondino, imperatorino, izopimpinelino), hiperino, pasternozido, hiperozido, rutino. Be to, vaisiuose yra 10% riebalų, kurio sudėtyje yra sviesto, kaprono ir heptilo rūgščių gliceridų.
Pastarnokas gerina virškinimą ir ramina nervų sistemą.
Jame esantis kalis šalina skysčius iš organizmo ir reguliuoja kraujo apytaką, o pastinacinas atpalaiduoja koronarinių kraujagyslių ir žarnyno spazmus.
Gydymui vartojami šie pastarnoko preparatai: beroksanas ir pastinacinas. Beroksanu gydomos odos ligos, o pastinacinu stenokardija, ypač koronarinis nepakankamumas ir neurozės.
Liaudies medicinoje vartojamas pastarnoko šaknų užpilas (du šaukštai susmulkintų šaknų stiklinei karšto vandens). Reikia gerti po ketvirtadalį stiklinės keturis kartus per dieną prieš valgį. Jis žadina apetitą, gerina virškinimą, malšina skrandžio skausmus, tinka nusilpusiems ligoniams.
Pastarnokas skatina šlapimo išsiskyrimą, atpalaiduoja spazmus ir malšina skausmus.
Jis vartojamas sergant vandene, inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige. Nuoviras (vienas arbatinis šaukštelis susmulkintų šaknų stiklinei vandens) padeda nuo kosulio. Geriama po vieną valgomąjį šaukštą 4-6 kartus per dieną.
Nuo kosulio padeda ir lapų arba vaisių nuoviras (1-1,5 šaukšto susmulkintų lapų arba ketvirtadalį arbatinio šaukštelio vaisių stiklinei vandens). Geriamas kaip ir šaknų antpilas. Pastarnokas plačiai vartojamas maisto pramonėje konservuojant daržoves, ruošiant marinatus ir kt.
