Nustatant vairuotojo darbo ir poilsio režimą, reikia įvertinti jo nervinę emocinę įtampą, kuri randa važiuojant dideliu greičiu. Tiriant geležinkelių transporto darbo specifiką, nustatyta, kad, šiuolaikiniams lokomotyvams važiuojant dideliu greičiu, mašinistams daug anksčiau atsiranda nuovargio požymių ir vėliau atsistato fiziologinės funkcijos poilsio metu.
Automobilio važiavimo režimas, ypač ilgoje kelionėje, turi būti nustatomas atsižvelgiant į vairuotojo darbingumą ir į eismo saugumą visos kelionės metu. Eksperimentu, kuris buvo atliktas VFR, įrodyta, kad vairuotojas, maršrute besilaikantis racionalaus darbo ir, poilsio režimo, paprastai nepraranda greičio arba praranda labai nedaug. Dviem vairuotojams buvo pasiūlyta vienodais automobiliais nuvažiuoti 1600 km iš VFR į Italiją tuo pačiu maršrutu. Vienam vairuotojui buvo pavesta laikantis eismo taisyklių kiek galima greičiau atvykti į paskyrimo punktą. Antrasis turėjo važiuoti taip, kad maršrute mažiausiai nuvargtų.
Pirmasis vairuotojas į paskirtą punktą atvyko tik, 21 min. anksčiau negu antrasis, nuvažiavęs nurodytą atstumą per 20 val. 12 min.
Eksperimentas buvo pakartotas 1300 km ilgio maršrute. Ir vėl laiko skirtumas buvo 21 min. Beje, pirmasis .vairuotojas daug dažniau lenkė ir stabdė, be to, sunaudojo daugiau degalų.
Svarbus veiksnys, mažinant vairuotojo nuovargį, yra trumpalaikės pertraukos darbo metu. Nustatyta, kad geriau daryti trumpas pertraukas po palyginti neilgo darbo, negu ilgas pertraukas po ilgo.
Čekoslovakijos darbo ir profesinių susirgimų institutas bei Transporto tyrimo institutas rekomenduoja po 4 val. darbo daryti 5 min, pertrauką, po 5 val. — 10 min. pertrauką, po 6 val. —15 min. pertrauką.
Ciuricho darbo higienos ir fiziologijos institutas parengė tokią pertraukų sistemą vairuotojo darbe: „kelionėje, kuri trunka mažiau kaip 3 val,– nė vienos pertraukos; kelionėje, kuri trunka 3-5 val.,- kas valandą 5 minučių pertrauka; po 2 ir 4 darbo valandų — ilgesnė pertrauka lengvai pasistiprinant (arbata, kava); kai kelionė trunka ilgiau kaip 5 val. — kas valandą 5 minučių pertrauka, po 2 valandų — ilgesnė pertrauka pasistiprinant (arbata, kava) ir po 4 darbo valandų — ilga pertrauka, ne trumpesnė kaip 30 min”
Kad vairuotojas per anksti nenuvargtų ir jam nepasireikštų slopinimo būsena, yra būtinos trumpalaikės aktyvaus poilsio pertraukos. Tarybiniai fiziologai įrodė, kad nuvargus geriausia ilsėtis ne pasyviai — ramybėje, gulint (išskyrus pilnaverti nakties miegą), o aktyviai, t. y. judant.
Norint išvengti pervargimo, pagrindinė priemonė yra pilnavertis nakties miegas be pertraukos (8— 9 val., ir ne mažiau kaip 7 val.), įprastu laiku ir racionalus mitybos režimas. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikia skirti sunkvežimių vairuotojų, dirbančių tarpmiestinėse trasose, darbo ir poilsio režimui, nes jie dažniausiai neturi sąlygų normaliai pailsėti.
Reikia įrengti poilsio punktus, kur vairuotojas galėtų pailsėti ir pavalgyti. Apgalvotas maršrutas su kelionės lape nurodytomis poilsio vietomis labai pagerina tolimų reisų vairuotojų darbo sąlygas.
Pastaraisiais metais įgyvendinta daug priemonių gerinant vairuotojų, atliekančių reguliarius tarpmiestinius pervežimus, poilsio sąlygas. Jose yra saugomos aikštelės automobiliams gerai įrengti poilsio kambariai, kuriuose nemokamai gali pailsėti vairuotojai.
Mazginėse transporto ekspedicinėse įmonėse yra bufetai, šiltas dušas, radijas, televizoriai, laikraščių ir žurnalų.
Nedera užmiršti, kad 10-15 minučių poilsis po 2-3 val. kelionės, nedidelis laiko nuostolis (juo labiau, jeigu toks poilsis planuojamas), bet tuomet neabejotinai išlaikomas ilgas automobilio vairuotojo darbingumas, o tuo pačiu ir garantuojamas eismo saugumas.
Vairuotojo darbingumą palaiko ir kelias, jeigu jis gražus, gerai įsikomponuoja j landšaftą ir juo važiuojant keičiasi įspūdžiai. Palankios eismo aplinkybės ir pakelės vaizdai aktyvina dėmesį, atitolina nuovargį ir neleidžia susidaryti slopinimo būsenai.
Kovojant su nuovargiu ir slopinimo būsena, rekomenduojamas trumpalaikių pratimų kompleksas, sudarytas įvertinant vairuotojų darbo pobūdį. Pratimų kompleksą reikia atlikti 3-5 minutes po kiekvieno 2-3 valandų nepertraukiamos kelionės, taip pat kiekvienu atveju, kai vairuotojas pasijunta nuvargęs arba mieguistas.
