Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso” tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje

Vairuotojas, suteikdamas kam nors tokią pagalbą privalo suprasti, kad formaliai jis neturi jokių specialių teisių ir jam galioja visi bendrieji kelių eismo taisyklių nuostatai. Tačiau jo niekas nepatrauks atsakomybėn už taisyklių pažeidimą, skubant nuvežti avarijos auką į ligoninę. Beje, ir šiuo atveju vairuotojas turi būti atsargus. Nuo tos pareigos jis niekada ir jokiu atveju negali būti atleistas.

Be automobilių su pirmumo teise, yra ir kitų transporto priemonių, kurioms negalioja kai kurie kelių eismo taisyklių nuostatai. Tai mašinos, dirbančios važiuojamojoje kelio dalyje: laistymo bei plovimo mašinos, skreperiai, mechaninės šluotos, asenizaciniai automobiliai, savaeigės kelio dangos remonto mašinos, šiukšlių vežimo mašinos ir įvairios transporto priemonės, skirtos eismo nelaimių pasekmėms pašalinti, pavyzdžiui, kranai tramvajams pakelti, automobiliai sužalotiems autobusams ir troleibusams vilkti, tramvajaus linijų remonto mašinos ir pagaliau techninės pagalbos automobiliai.

Kai kuriuose iš tų automobilių yra viršuje įtaisyta geltonos šviesos mirksinti lempa. Ji įjungiama tik važiuojant avarijos vietą, kad šią mašiną būty galima pastebėti tarp kitų automobilių ir palengvinti jai pravažiuoti. Pastebėti tokias mašinas išties labai lengva, nes jų bamperiai iš priekio ir iš užpakalio nudažyti baltomis ir raudonomis juostomis, kurios išsiskiria net ir intensyviame transporto priemonių eisme.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Kiti vairuotojai privalo į šiuos automobilius atkreipti ypatingą dėmesį ir stengtis palengvinti jiems darbą, nepaisant to, kad jie dažnai trukdo įprastinių transporto priemonių judėjimui ir pažeidžia kelių eismo tvarką. Užtverdami kelią ir trukdydami pastatyti automobilį stovėjimo vietą, jie priverčia kitus pasitraukti šalį, pablogina važiuojamosios dalies matomumą net sankryžose ir posūkiuose.

Reikia būti atlaidiems automobilių vairuotojams, kurie dirba važiuojamojoje kelio dalyje, nes jie atlieka svarbias, visuomenei naudingas funkcijas. Visada žinotina, kad tie automobiliai gali netaisyklingai važiuoti; tai, tarkime, neatitinka kelių eismo taisyklių, bet būtina užduočiai įvykdyti.

Žalia banga – vienas iš geriausių sprendimų būdų prieš kamščius

Prasilenkdamas su laistymo mašina, kuri vandeniu laisto visą važiuojamosios kelio dalies plotį, vairuotojas turi būti pasiruošęs tam, kad, užvažiavus ant ką tik palaistyto kelio paviršiaus, staigiai pasikeis jo automobilio padangų ir kelio sukibimo koeficientas. Palaistytas kelias darosi slidus, ir dėl vairuotojo neatidumo automobilis gali pradėti pavojingai slysti ir įvykti nelaimė. Pasitaiko rimtų avarijų, kurių lengvai būtų pavykę išvengti, jeigu vairuotojai būtų buvę atsargesni (visų pirma sumažinę greitį ir sklandžiai stabdę), važiuodami nuo sauso kelio vandeniu palaistytą jo ruožą.

Automobilių supirkimas Kaune

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje. Jis turi stovėti atitinkamoje vietoje, kad netrukdytų eismui ir negalėtų jo sužaloti kitos transporto priemonės, valdomos neatsargių vairuotojų arba vežėjų. Pasirinkdami stovėjimo vietą, vadovaujamės ne tik kelių eismo taisyklėmis, bet ir sveika nuovoka.

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Sustoti arba stovėti laukiant ne visur galima

Užstatytose teritorijose, norint pastatyti automobilį stovėjimo vietoje, galima įvažiuoti į kairiąją važiuojamosios dalies pusę net kai eismas esti dviejų krypčių, bet tiktai nelabai plačiose gatvėse, su neintensyviu eismu. Palikti automobilį stovėti kairėje pusėje galima tuomet, kai ten nėra ypatingo draudimo. Suprantama, reikia būti ypač atsargiam, važiuojant „prieš srovę” ir pajudant iš stovėjimo vietos. Vairuotojas taip pat privalo užtikrinti gerą automobilio matomumą tamsoje. Įsidėmėtina, kad statyti automobilį kairėje važiuojamosios kelio dalies pusėje leidžiama tik užstatytose teritorijose. Automobilių keliuose stovėti kairėje pusėje neleidžiama, todėl sustoti arba palikti automobilį stovėti galima tiktai dešinėje pusėje.

Pastatyti automašiną stovėjimo vietoje reikia tiksliai ir tvarkingai, vienoje linijoje su kitomis mašinomis, stengiantis užimti ne daugiau vietos, negu iš tikro reikia. Šios taisyklės nepaisymas — prasto vairuotojo požymis.

Dar viena pastaba. Negalima sustoti (išskyrus sustojimus, būtinus dėl eismo aplinkybių) važiuojamojoje dalyje su eismo juostomis, atskirtomis viena nuo kitos ištisinėmis išilginėmis linijomis. Šis draudimas negalioja 10 metrų atstumu nuo ištisinės linijos galo. Vairuotojui pažeidus šį draudimą, nė viena transporto priemonė negalėtų jo sustojusio lenkti, nes kirsti ištisinę liniją neleidžiama, o tarp automobilio ir tos linijos transporto priemonė negali išsitekti.

Priminsime, kad stovėti draudžiantis ženklas (jeigu prie jo nėra papildomos informacijos) neleidžia sustoti ilgiau negu 5 min., o sustoti draudžiantis ženklas iš viso neleidžia sustabdyti automobilio nė 1 minutei, netgi išlaipinti arba paimti keleivi. Kad ir dėl to būna labai nepatogu, tačiau nieko nepadarysi.

Sustoti arba stovėti laukiant ne visur galima. Tai draudžia kelio ženklai, kurių reikšmė žinoma iš kelių eismo taisyklių.

Ne visur eismą stebi milicininkas. Kartais tenka matyti, kaip vairuotojas, ignoruodamas kelio ženklą, sustoja uždraustoje vietoje ir stovi ten ilgą laiką. Jis tarsi pamiršta, kad taisykles reikia vykdyti ne dėl to, jog už jų pažeidimą gresia bausmė. Taisyklės išleidžiamos eismo saugumui ir patogumui

Beje, tai dar ne viskas. Yra vietų, kuriose sveika nuovoka neleidžia palikti savo automobilio. Vairuotojas niekada jo nepaliks prie žibinto ties šaligatvio kraštu arba prie gazono aptvaros, skvere, kur jis negalės atidaryti automobilio durų. Negalima stovėti prie hidraulinio priešgaisrinio čiaupo, nes vasarą jis turi būti prieinamas laistymo mašinoms. Nedera stovėti ir prie šiukšlių konteinerių, prie kurių turi privažiuoti jų išvežimo mašinos. Kadangi prie kino teatrų ir teatrų vakare privažiuoja automobilių, tad ir čia nedera palikti savojo… Galima pateikti daug pavyzdžių. Vadovaudamasis sveika nuovoka, vairuotojas visada išvengia klaidos.

Pagaliau dar viena svarbi pastaba. Vairuotojas, išlipdamas iš automobilio į važiuojamąją dalį pro kairiąsias duris, turi būti ypač atsargus. Jis niekada negali nei išlipti, nei atidaryti durų, kol neįsitikina, kad už jo niekas nevažiuoja. Staiga atidarant duris prieš lenkiantį automobilį, mažų mažiausia sudaroma daug vargo šio vairuotojui, kuris turi sukti kairę, kad jų neužkliudytų. Toks staigus posūkis gali sukelti tolesnį sutrikimą važiuojamojoje kelio dalyje. Išlipti iš automobilio reikia greitai, ir tuojau uždaryti duris. Panašaus atsargumo laikomasi ir sėdant automobilį. Patyręs vairuotojas niekada neleidžia savo keleiviams nei įsėsti į automobilį, nei iš jo išlipti iš važiuojamosios kelio dalies pusės, nes tai gali sukelti avariją.

Automobilių ar mašinų supirkimas Kaune.

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P”, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Vairuotojai turi būti atsargūs, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus

Tramvajus yra sunki transporto priemonė. Todėl su juo susidurti labai pavojinga. Vairuotojai turi vengti situacijų, kuriose gali atsidurti ant tramvajaus bėgių, nes nuo jų sunku nuvažiuoti. Sustabdyti tramvajų yra žymiai sunkiau, negu automobilį. Važiuojant tokiu pačiu greičiu, tramvajui sustabdyti reikia 3 kartus ilgesnio stabdymo kelio.

Nedera važiuoti per daug arti tramvajaus posūkiuose, nes dviašių tramvajų priekinė ir užpakalinė dalys labai išsikiša už posūkio spindulio. Susidūrimo pavojaus nėra su dviejų vagonų tramvajais. Tačiau jis realus, turint galvoje sujungtus autobusus, kurių užpakalinė ašis yra su valdomais ratais ir užpakalinė kėbulo dalis išsikiša išorinę posūkio apskritimo pusę.

Labai atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas, kai tramvajaus bėgiai eina važiuojamosios dalies viduriu. Jeigu nėra saugumo salelės keleiviams, vairuotojas turi sustabdyti savo automobilį prieš besiartinantį prie sustojimo vietos arba joje stovintį tramvajų. Atsargiai važiuoti pro sustojimo vietą galima tik tada, kai keleiviai jau įlipo arba išlipo, bet kartu tenka būti pasiruošusiam, kad gali pasirodyti koks nors išsiblaškęs keleivis, bėgantis tramvajų arba ką tik iš jo išlipęs. Vairuotojas taip pat turi žiūrėti, kad nesusidurtų su pėsčiuoju, kuris gali išeiti arba išbėgti iš už tramvajaus. Be to, reikia stebėti ir tramvajų, važiuojantį priešinga kryptimi.

Lenkti stovintį ar važiuojantį tramvajų visada privalu tokiu atstumu, kad tarp jo ir automobilio galėtų saugiai tilpti pėstysis.

Kai sustojimo vietoje yra saugumo salelė keleiviams, automobilio vairuotojas turi teisę važiuoti mažu greičiu pro tą salelę, bet ypač atsargiai. Tai būtina, kad pėstiesiems nekliudytų eiti važiuojamąja dalimi prie salelės arba nuo salelės prie šaligatvio. Mat, pėstieji turi teisę pereiti gatvę visame salelės ilgyje, o ne tik toje vietoje, kur ši prisijungia prie gatvių susikirtimo.

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Tos pačios taisyklės galioja ir važiuojant pro sustojimo vietą, esančią prie atskirtos tramvajaus linijos, nepaisant to, jog formaliai ji salele nelaikoma. Ir čia laikytis panašių atsargumo priemonių, nes šioje vietoje daugelis pėsčiųjų eina važiuojamąja dalimi, nežiūrėdami, ar tai leidžia eismo taisyklės, ar ne.

Ypač atsargūs turi būti vairuotojai, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus, nepaisant to, kad keleiviai iš jų išlipa tik ant šaligatvio. Čia, nors taisyklės ir draudžia, keleiviai, išlipantys iš autobuso arba troleibuso, dažnai išbėga kelią arba jį perbėga transporto priemonės prieki. Pavojus dar labiau padidėja, kai autobusas ar troleibusas pajuda. Keleiviai, kurie dar yra prieš juos, pagreitina žingsnius ir išbėga į važiuojamąją dalį, nekreipdami dėmesio į automobilius, lenkiančius autobusą arba troleibusą. Vairuotojas, kuris nepasiruošęs tokiai situacijai (nesiėmė išankstinių atsargumo priemonių — nesumažino greičio, nepasitraukė nuo autobuso ir nepasiruošė signalizuoti garsiniu ar šviesos signalu), nepajėgia išvengti avarijos, visada turinčios tragiškų pasekmių.

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Nustatyti, ar žmogus neišbėgs iš už stovinčio autobuso arba troleibuso, rekomenduojama žiūrėti po jų priekiniais ratais, tarp kurių paprastai (tiktai dieną) matyti žmonių, pereinančių gatvę prieš tas transporto priemones, kojos. Tačiau šis būdas kartais apgauna, tad, lenkiant stovinčius autobusus ir troleibusus, negalima užmiršti visų kitų atsargumo priemonių.

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Prasilenkti — ne visada paprasta

Automobilio vairuotojas, net ir turėdamas pirmumo teisę prieš tramvajų, įvažiuojanti į eismo ratu kelią, visada privalo atsiminti, kad tramvajų sunku sustabdyti, kad jis didelis, sunkus ir „kietas” ir susidurti su juo labai pavojinga. Todėl nepatartina labai energingai naudotis savo pirmumo teise, o reikia atsargiai veikti. Kas iš to, kad vairuotojas ir liko teisus, betgi jo automobilis susidūrė su tramvajumi, kuris privalėjo sustoti, o nesustojo.

Kai tramvajaus bėgiai eina aikšte su eismu ratu aplink skverą, automobilio vairuotojas gali jį lenkti tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės, nes važiuoja vienos krypties eismo keliu. Tik privalo nepažeisti bėginių transporto priemonių pirmumo teisės.

Prasilenkti — ne visada paprasta

Kaip žinoma, prasilenkia du, priešingomis kryptimis važiuojantys, automobiliai. Miesto gatvėse prasilenkti yra lengviau, negu užmiesčio keliuose, nes miesto gatvės esti platesnės ir priešingomis kryptimis važiuojančius automobilius skiria gatvės viduriu einanti linija.

Tačiau kartais, ypač siaurose gatvėse, tenka labai arti prasilenkti. Tad vairuotojai, kad būtų saugu, čia visada turi laikytis pakankamo atstumo tarp automobilių. Niekada nereikia rizikuoti ir prasilenkti nedideliu atstumu. Toks prasilenkimas netgi dėl nedidelės vairuotojo klaidos arba kitais atvejais nepavojingo slydimo gali sukelti pavojingą susidūrimą, juoba kad vieno automobilio greitis kito automobilio greičio atžvilgiu yra abiejų automobilių greičių suma.

Automobilių supirkimas Kaunas

Prasilenkiant siaurose gatvėse, visada slypi pavojus, kad iš už priešinio automobilio pasirodys neatsargus pėstysis, ypač vaikas. Todėl vairuotojas privalo itin atidžiai žiūrėti, kas dedasi už priešinio automobilio, ir pavojaus atveju būti visada pasiruošęs duoti įspėjantįjį signalą ir sustabdyti savo automobilį.

Aplenkimu vadinamas manevras, lenkiant greta važiuojančią transporto priemonę, kuri juda mažesniu greičiu. Čia abi transporto priemonės rieda viena kryptimi. Greičiau važiuojanti transporto priemonė vadinama aplenkiančiąja, o lėčiau važiuojanti — aplenkiamąja. Nedera painioti aplenkimo su prasilenkimu, kai transporto priemonės važiuoja priešingomis kryptimis.

Sugebėjimas taisyklingai ir saugiai aplenkti yra sunkiausias menas automobilio valdymo technikoje. Aplenkiant reikia būti ypač atsargiam, nes paprastai tai atliekama didžiausiu leistinu greičiu.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Kai mūsų automobilis važiuoja paskui kitus automobilius vienoje eilėje, mes jų nelenkiame, nors jie važiuotų ir kiek lėčiau, negu leidžiama. Tarkime, mes išvažiavome iš eilės į kairę, pasiruošę lenkti, ir pamatėme, jog prieš ketinamą aplenkti automobilį važiuoja dar keletas transporto priemonių. Ką gi tada daryti? Pasilikti kairėje važiuojamosios dalies pusėje negalima. Vadinasi, reikia „Įsisprausti” tarp greta mūsų važiuojančių automobilių, tačiau tuo įrodysime, kad mums trūksta vairavimo kultūros, sukelsime sąmyšį eisme ir priversime kitą vairuotoją stabdyti, o tai, savo ruožtu, sudarys keblumų už jo važiuojančiam vairuotojui.

Kaip žinoma, aplenkti galima tik tada, jei pakankamas kelio tarpas prieš aplenkiamąjį automobilį yra laisvas. Vairuotojas turi tuo įsitikinti, prieš pradėdamas manevrą. Tam jis privalo pasižiūrėti pro priekyje važiuojančio automobilio užpakalinį stiklą. Beje, to padaryti negalima, kai priekyje rieda krovininis automobilis. Tuomet reikia atsargiai išvažiuoti kiek kairę apsižvalgyti, bet kartu būti pasiruošusiam greitai „pasislėpti” už priekinio automobilio, jeigu pasirodytų priešinga kryptimi važiuojanti mašina.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje

Daugelis vairuotojų mano, jog net gerai apšviestomis gatvėmis saugiau važiuoti, įjungus žibintų artimą šviesą. Beje, tai ,netiesa. Paprastai artima šviesa kelią apšviečia stipriau, negu gatvės žibintai. Dėl to atsiranda kontrastas tarp kelio ruožo, apšviesto automobilio žibintais, ir ruožo, nepatekusio žibintų artimos šviesos veikimo spindulį. Tokiu atveju vairuotojas ryškiai mato tik žibintų artimos šviesos nušviestą kelio juostą, o likęs kelias tamsiame fone tampa nematomas. Todėl reikia riboti greitį tiek, kad būtų galima automobilį sustabdyti apšviesto ir gerai matomo kelio ruožo ribose. Naudodamas gabaritinę šviesą gerai apšviestoje gatvėje, vairuotojas mato didelį kelio atstumą, neretai daugelio dešimčių ir netgi metrų ruožą, ir todėl gali važiuoti didesniu greičiu.

Vadinasi, priešingai kai kurių vairuotojų įsitikinimui, naudojant gabaritines šviesas gerai apšviestoje gatvėje (tai atitinka ir kelių eismo taisykles), galima geriau matyti kelią, negu naudojant artimą žibintų šviesą. Kai kurie atkaklūs, nepatenkinti ir profesionalūs kelių eismo taisyklių kritikai iškelia argumentą, kad nėra oficialaus pakankamai ir nepakankamai apšviesto kelio apibrėžimo. Kadangi duoti tokį apibrėžimą yra sunku, reikia vadovautis sveiku protu ir, prisidengiant individualiu apšvietimo vertinimu, „nekenkti” kelių eismo taisyklėms. Jeigu kelias apšviestas tankiai išdėstytomis gyvsidabrinėmis lempomis, jis, be abejonės, gerai apšviestas. Jeigu prie kelio stovi retai išdėstytos elektrinės kaitinimo lempos arba dujiniai žibintai, apšvietimas yra nepakankamas.

Automobilių supirkimas Kaunas

Kelių eismo taisyklės leidžia išjungti automobilio žibintus, kai jis stovi gerai apšviestoje vietoje. Tačiau tokiu atveju vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad apšvietimas liks įjungtas visą automobilio stovėjimo laiką.

Tai ypač svarbu tuo atveju, kai, pavyzdžiui, iš apšviestų parduotuvių vitrinų krintanti šviesa gesinama, uždarius parduotuves, arba žibintas, po kuriuo stovi automobilis, išjungiamas nakčiai, sumažėjus auto eismo intensyvumui. Jeigu vairuotojas neįsitikinęs, kad jo automobilis visą stovėjimo laiką bus apšviestas išorine šviesa, saugumo sumetimais turi palikti įjungtą šviesą automobilyje.

Kelių eismo taisyklės skiria gabaritinę ir stovėjimo šviesą, kuri šviečia tik vienoje automobilio pusėje (iš važiuojamosios dalies). Kai kuriose mašinose yra atskiros šviesos jungiklio padėtys atskirai įjungti kairiuosius ir dešiniuosius gabaritinius žibintus. Stovint prie dešiniojo kelio krašto pagal taisykles įjungtinas kairysis gabaritinis žibintas priekyje ir kairysis raudonas žibintas užpakalyje. Stovint prie kairiojo kelio krašto, įjungiamas dešinysis gabaritinis žibintas priekyje ir dešinysis raudonas žibintas užpakalyje.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Yra lengvųjų automobilių, kurie iš abiejų pusių turi vienodus žibintus su balta šviesa iš priekio ir raudona arba geltona iš užpakalio. Būtent šie žibintai, uždegami iš važiuojamosios dalies pusės, ir yra stovėjimo šviesa.

Šiuolaikiniuose automobiliuose, be to, dar yra baltas arba geltonas žibintas užpakalyje, užsidegantis, įjungus atbulinės eigos pavarą. žibintą galima įjungti tik važiuojant atbulai. Jis skirtas ne tik kitiems įspėti, kad automobilis važiuoja atbuline eiga, bet ir keliui apšviesti, kad vairuotojas jj įžiūrėtų.

Patyręs vairuotojas niekada negeria alkoholio prieš kelionę

Kelių eismo taisyklės leidžia įspėti kitus eismo dalyvius, vadinasi, ir pėsčiuosius, trumpalaikiu žibintų, bet tik artimos šviesos, įjungimu. įspėjimui naudojama tolima žibintų šviesa dauguma atvejų gali apakinti ir pėsčiuosius, ir automobilių vairuotojus, važiuojančius iš priekio. Patyrę vairuotojai apskritai retai naudoja įspėjimą žibintų šviesa miesto gatvėse. Jeigu dieną vairuotojas gali valdyti automobilį, nenaudodamas garsinio signalo, jis sugeba ir vakare važiuoti, neįspėdamas šviesa, kuri visada tam tikru laipsniu akina kitus, sudarydama nepatogumų kelių eisme.

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kad automobilis greičiau riedėtų, reikia lygaus kelio. Tačiau vien lygaus jo šiandien per maža: važiuoti bus smagiau, jei kelias tiesus it strėlė, be staigių posūkių, pavojingų ir nuokalnių. Taigi norime, kad kelionė automobiliu ar autobusu būtų neilga, kad jaustumės joje saugūs ir patirtume malonių akimirkų.

Visiškai pagristai šiandien teigiama, kad a kiekvieno krašto ekonomiką ir net kultūros lygi atspindi ne tik automobilizacijos tempai, bet ir krašto keliai. Patogiais, lygiais, peizažą puošiančiais keliais gali didžiuotis kiekviena šalis…

Tankus gerų automobiliams pritaikytų kelių tinklas leidžia tolygiai išdėstyti gamybines jėgas, o tada greičiau auga miestai, gyvenvietės, naujos pramonės įmonės ir agrariniai kompleksai, nes greitas žaliavų ir medžiagų pristatymas bei produkcijos išvežimas automobiliais spartina ir patį gamybos procesą, stiprina gamybos ryšius su vartotojais. Geri keliai prailgina automobilių amžių, sumažina jų remonto ir eksploatacijos išlaidas. Be to, plačiose, lygiose automobilių magistralėse be sankryžų daug mažiau galimybių susidaryti avarinėms situacijoms.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis, ir jos plėtojimas mūsų šalyje neįmanomas be magistralinių sąjunginės bei respublikinės reikšmės kelių tiesimo bei senųjų rekonstrukcijos.

Dabar mūsų respublikoje vingiuojančių kelių bendras ilgis — per 33 tūkst. kilometrų. Jeigu visus juos — valstybinės, respublikinės ir rajoninės reikšmės — sudurtume į dvi juostę magistralę, galėtume nuvažiuoti nuo Baltijos iki pat Ramiojo vandenyno.

Šiandieninis Lietuvos kelių tinklas, žinoma, remiasi ir istoriniu palikimu, tačiau prieš geroką pusšimti metų daugelis mūsų kelių buvo gana blogi — vyravo gruntkeliai, kuriais pavasario arba rudens polaidžių metu buvo sunku išvažiuoti. Būta ir nedidelių asfaltuotų ruožų. Kelininkai su šypsena prisimena, jog vyresniosios kartos žmonės ligi šiol tebesako „meksfaltas”, — mat tada kelio dangai buvo naudojamas visame pasaulyje garsus meksikiečių bitumas.

Iki pat Tarybų valdžios atkūrimo nė vienas Lietuvos plentas neturėjo ištisinės asfalto dangos. Kaip ponai viršaičiai vieškelius tiesė, su taiklia ironija viename tuometiniame savo apsakyme pasakoja Petras Cvirka… 1940 metų pradžioje kelių su kieta danga (grįstų akmenimis, išpiltų skalda ar žvyru) buvo tik 2000 kilometrų, arba mažiau kaip šeši procentai. Tokią prastą kelių tiesimo būklę galima paaiškinti ekonominiu buržuazinės Lietuvos nepajėgumu.

Po karo Lietuva atstatė sugriautą liaudies ūkį, išlygino nuniokotus senuosius kelius ir nutiesė daug naujų — asfaltuotų, tiesių, plačių, gerai pritaikytų intensyviam automobilių eismui.

Automobilių supirkimas Kaune ir jo apylinkėse.

“Moskvičių” modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

„Moskvičius” turėjo sausą vieno disko sankabą, tris pavaras ir grindyse įtaisytą pavarų perjungimo svirti (pagrindinės pavaros perdavimo skaičius 5,14). Priekinė šio automobilio pakaba buvo nepriklausoma. Nominali elektros sistemos įtampa — 6 v.

Didžiausias „Moskvičiaus-400″ pasiekiamas greitis — 90 km per valandą, šimtui -kilometrų kelio jis sunaudodavo 9 litrus benzino.

Be čia aprašyto bazinio „Moskvič-400″ modelio automobilių- buvo gaminamos ir jo modifikacijos su kabrioleto bei furgono kėbulais, taip pat sanitarinė mašina, kuria vykstama suteikti pagalbą ligoniui namuose.

Automobiliai „Moskvič-400″ gaminami iki 1952 metų. Stengiantis tobulinti jų konstrukciją, gerinti eksploatacines savybes, vėliau buvo sukurti modernizuoti modeliai „Moskvič-401″, „Moskvič-402″ ir kt. ,,Moskvičių” modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai, vykę 1949 m. Šeši „Moskvičiai” ir dvi „Pobedos” per šiuos bandymus nuvažiavo. 10 000 km (Maskva-Charkovas — Rostovas — Machačkala Baku — Tbilisis — Suchumis — Simferopolis — Dnepropetrovskas Charkovas — Maskva). 6850 kilometrų šio maršruto teko važiuoti sunkiais keliais: per smėlį, gilų purvą, prisieidavo perkirsti net 0,7-0,8 m gylio vandens kliūtis, išsirangyti ankštais vingiuotais kalnų keliais.

Bandymų rezultatai leido objektyviai įvertinti automobilio „Moskvič-400″ eksploatacines savybes. Pavyzdžiui, pasirodė, kad jo 4,50-16 dydžio padan-gos nelabai tinka važinėti blogais keliais, todėl vėliau „Moskvičiai” buvo gaminami su 5,00-16 dydžio padangomis. Tačiau apskritai „Moskvičių pravažumas pasirodė esąs toks pat kaip ir „Pobedų, nes jie, nedideli ir gana lengvi (pakrauta mašina svėrė 1160 kg), labai manevringi (mažiausias posūkio spindulys — 6 m). Nors bandomojo važiavimo sąlygos buvo sudėtingos ir sunkios, svarbiausieji mašinų agregatai atlaikė nesulūžę ir nesugedę. Kiekvienam „Moskvičiui” priverstinai reikėjo sustoti vidutiniškai 8 kartus — dažniausiai dėl pradurtų padangų (iš viso 23 atvejai) arba pasikeisti užpakalinės pakabos lakštines linges (11 kartų). Šie bandymai patvirtino, kad „Moskvičiai” atitinka techninius reikalavimus, yra dinamiški ir pasižymi patvarumu bei patikimumu įvairiausiomis važiavimo sąlygomis.

1952 metais Maskvos mažo litražo automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą modelį „Moskvič-401″. Iš išorės mašina beveik nepasikeitė, tačiau turėjo galingesni 26 AG variklį, pavarų dėžę su perjungimo svirtimi prie vairo, sustiprintą sankabą. Naujojo modelio automobiliai buvo hermetiškesni, patogesni važinėti dulkėtais keliais. Jie pakeitė senuosius „Moskvičius” ir buvo gaminami iki 1956 metų, o juos savo ruožtu tais metais „nukonkuravo” naujas modelis „Moskvič-402″.

Šis keturvietis mažo litražo lengvasis automobilis turėjo erdvesni moderniškesnės formos kėbulą, 35 AG variklį, naujovišką Priekinių ratų pakabą ir vairo mechanizmą, radijo imtuvą, talpesnę bagažinę, variklio šiluminiam režimui reguliuoti buvo įrengtos žaliuzi. Visa tai automobilį darė patrauklesnį ir patogesnį.

Automobilių supirkimas Kaunas

Gamyklos konstruktoriai visą laiką stengėsi tobulinti ir atnaujinti „Moskvičius”, kad jie neatsiliktų nuo kintančių laiko reikalavimų. Buvo sukurtas naujas 45 AG variklis su viršutiniais vožtuvais, smarkiai modemizuota jėgos pavara ir važiuoklė. Visas šias naujoves jau turėjo nuo 1958 metų pradėti gaminti „Moskvič-407″, pasižymėjęs puikiomis dinaminėmis bei eksploatacinėmis savybėmis. 1964 metais pradėti gaminti „Moskvič-408″ modelio automobiliai, o 1967 metų gale — „Moskvič-412″ su galingu 75 AG varikliu. Nuo 1968 metų šio modelio „Moskvičius” gamina ir Iževsko automobilių gamykla.

1947-1964 metais be bazinių modelių Maskvos Lenino komjaunimo automobilių gamykla gamino net 18 „Moskvičių modifikacijų. Tai kaimui skirti didelio pravažumo automobiliai, mašinos taksi parkams, „Moskvičiai” su furgono, universalo kėbulais ir kt.

Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Ateityje vis didės respublikos automobilių parkas, gerės bendro naudojimo automobilių transporto materialinė bazė, jais bus pervežama dar daugiau keleivių ir krovinių. Įvykdyti keliamus uždavinius transportininkai galės tik turėdami gerus kelius. Na, o plačiąja prasme turbūt galima sakyti, kad žmogaus ir automobilio santykių darną šiandien bene labiausiai sąlygoja kelias,

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis? Tai ne retorinis, o gyvenimo padiktuotas klausimas, nes kuo daugiau automobilių, tuo daugiau konfliktų iškyla tarp važiuotųjų ir pėsčiųjų. Automobiliai užvaldo miestų gatves, aikštes, net kiemus, želdinių plotus, ir žmogui tokioje perpildytoje erdvėje darosi ne tik ankšta, bet ir nesaugu: nuolat jis gali būti parblokštas, be to, triukšmas, išmetamų dujų tvaikas… Visa tai vargina, slegia. Kai aplinkui toks karštligiškas skubėjimas, žmogui būtinas atokvėpis, bent truputis ramybės, todėl jis ieško, kur pabėgti nuo automobilio.

Deja, dar dažnai mūsų miestuose pirmiausia kreipiamas dėmesys automobilių eismo sąlygų pagerinimą, o tik po to — pėsčiųjų poreikius. Taip yra galbūt todėl, kad pėstiesiems reikia daug mažiau ploto negu automobiliams. Dažnai pėsčiųjų eismo saugumas tapatinamas su įvairiais draudimais bei apribojimais patiems pėstiesiems. Kai tokie apribojimai negerina eismo sąlygų, o tik varžo žmogų, jis dažnai pažeidžia eismo taisykles ir pasirenka trumpesnį bei patogesnį, nors ir pavojingesnį, kelią.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Šiandien naudojamos administracinės ir reguliavimo priemonės yra svarbios, reikalingos, bet jų vienų neužtenka eismo saugumui užtikrinti. Dabar planuojant miestus dažni tokie sprendimai, kur nu-matoma atskirti pėsčiųjų ir automobilių judėjimą, nevaržyti nei vienų, nei kitų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų zonos, kuriomis dažniausiai paverčiamos miestų centrinės ir prekybinės gatvės, aišku, prieš tai iškėlus automobilių eismą i gretimas gatves ir gerai sutvarkius privažiavimą iki zonos, nes labai svarbu tinkamas pėsčiųjų zonos transportinis aptarnavimas. Ypač dažnai pėsčiųjų zonos įrengiamos senamiesčiuose.

Tokių zonų jau nemaža mūsų šalies ir užsienio miestuose. Pavyzdžiui, VDR miestuose pėsčiųjų zonas turi ir seni, rekonstruoti, ir nauji rajonai. Berlyno centre pėsčiųjų zona jungia viešbutį ,,Stadt

Nikio Laudos sportinės karjeros kelias galėtų būti kvapą gniaužiančio filmo siužetu