Tramvajus yra sunki transporto priemonė. Todėl su juo susidurti labai pavojinga. Vairuotojai turi vengti situacijų, kuriose gali atsidurti ant tramvajaus bėgių, nes nuo jų sunku nuvažiuoti. Sustabdyti tramvajų yra žymiai sunkiau, negu automobilį. Važiuojant tokiu pačiu greičiu, tramvajui sustabdyti reikia 3 kartus ilgesnio stabdymo kelio.
Nedera važiuoti per daug arti tramvajaus posūkiuose, nes dviašių tramvajų priekinė ir užpakalinė dalys labai išsikiša už posūkio spindulio. Susidūrimo pavojaus nėra su dviejų vagonų tramvajais. Tačiau jis realus, turint galvoje sujungtus autobusus, kurių užpakalinė ašis yra su valdomais ratais ir užpakalinė kėbulo dalis išsikiša išorinę posūkio apskritimo pusę.
Labai atsargiai reikia važiuoti pro tramvajaus sustojimo vietas, kai tramvajaus bėgiai eina važiuojamosios dalies viduriu. Jeigu nėra saugumo salelės keleiviams, vairuotojas turi sustabdyti savo automobilį prieš besiartinantį prie sustojimo vietos arba joje stovintį tramvajų. Atsargiai važiuoti pro sustojimo vietą galima tik tada, kai keleiviai jau įlipo arba išlipo, bet kartu tenka būti pasiruošusiam, kad gali pasirodyti koks nors išsiblaškęs keleivis, bėgantis tramvajų arba ką tik iš jo išlipęs. Vairuotojas taip pat turi žiūrėti, kad nesusidurtų su pėsčiuoju, kuris gali išeiti arba išbėgti iš už tramvajaus. Be to, reikia stebėti ir tramvajų, važiuojantį priešinga kryptimi.
Lenkti stovintį ar važiuojantį tramvajų visada privalu tokiu atstumu, kad tarp jo ir automobilio galėtų saugiai tilpti pėstysis.
Kai sustojimo vietoje yra saugumo salelė keleiviams, automobilio vairuotojas turi teisę važiuoti mažu greičiu pro tą salelę, bet ypač atsargiai. Tai būtina, kad pėstiesiems nekliudytų eiti važiuojamąja dalimi prie salelės arba nuo salelės prie šaligatvio. Mat, pėstieji turi teisę pereiti gatvę visame salelės ilgyje, o ne tik toje vietoje, kur ši prisijungia prie gatvių susikirtimo.
Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu
Tos pačios taisyklės galioja ir važiuojant pro sustojimo vietą, esančią prie atskirtos tramvajaus linijos, nepaisant to, jog formaliai ji salele nelaikoma. Ir čia laikytis panašių atsargumo priemonių, nes šioje vietoje daugelis pėsčiųjų eina važiuojamąja dalimi, nežiūrėdami, ar tai leidžia eismo taisyklės, ar ne.
Ypač atsargūs turi būti vairuotojai, lenkdami stovinčius sustojimo vietose autobusus ir troleibusus, nepaisant to, kad keleiviai iš jų išlipa tik ant šaligatvio. Čia, nors taisyklės ir draudžia, keleiviai, išlipantys iš autobuso arba troleibuso, dažnai išbėga kelią arba jį perbėga transporto priemonės prieki. Pavojus dar labiau padidėja, kai autobusas ar troleibusas pajuda. Keleiviai, kurie dar yra prieš juos, pagreitina žingsnius ir išbėga į važiuojamąją dalį, nekreipdami dėmesio į automobilius, lenkiančius autobusą arba troleibusą. Vairuotojas, kuris nepasiruošęs tokiai situacijai (nesiėmė išankstinių atsargumo priemonių — nesumažino greičio, nepasitraukė nuo autobuso ir nepasiruošė signalizuoti garsiniu ar šviesos signalu), nepajėgia išvengti avarijos, visada turinčios tragiškų pasekmių.
Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas
Nustatyti, ar žmogus neišbėgs iš už stovinčio autobuso arba troleibuso, rekomenduojama žiūrėti po jų priekiniais ratais, tarp kurių paprastai (tiktai dieną) matyti žmonių, pereinančių gatvę prieš tas transporto priemones, kojos. Tačiau šis būdas kartais apgauna, tad, lenkiant stovinčius autobusus ir troleibusus, negalima užmiršti visų kitų atsargumo priemonių.
