Pažymėtina, kad ypač dažnai viršija leistiną greitį jaunieji automobilių sporto mėgėjai, kurie, dalyvavę paprasčiausiose lenktynėse, tariasi esą „asai”.
Tokio audringo temperamento vairuotojus stebi kelių priežiūros organai. Darbe jiems padeda matavimo prietaisai: radarai, tiesiogiai nustatantys leistino greičio pažeidimą, fotoaparatai.
Čia svarbiausia ne tai, kad prietaisai suranda tuos, kurie važiuoja neleistinu greičiu užstatytoje teritorijoje. Reikia, kad vairuotojai suprastų, jog būtina laikytis nustatyto greičio ir privalomų nuostatų ne todėl, kad jų vykdymo žiūri kelių priežiūros organai, o todėl, kad tie nuostatai buvo įvesti visų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, tad jiems paklusti yra kultūringo vairuotojo garbės reikalas.
Tiek miesto, tiek užmiesčio kelių važiuojamoji dalis iš principo dalijama į dvi puses: dešiniąją ir kairiąją. Kiekvienoje kelio pusėje eismas vyksta tik viena kryptimi. Todėl vairuotojas turi važiuoti tik savo (dešine) puse, o į kairiąją gali išvažiuoti tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai tai leidžia taisyklės.
Kiekviena važiuojamosios dalies pusė dalijama į juostas. Kartais viena nuo kitos jos aiškiai atskiriamos baltomis linijomis. įsidėmėtina, kad brūkšninę liniją vairuotojas gali kirsti, o ištisinės ne.
Kiekvienoje važiuojamosios dalies pusėje gali būti dvi, trys arba daugiau juostų. Vairuotojui juostos žymi eismo eiles, ir jis turi vadovautis šiais principais.
Paprastai visada reikia važiuoti dešiniąja juosta, einančia prie šaligatvio. Kai šioje juostoje stovi transporto priemonių arba ja lėtai važiuoja vežimai, vairuotojas turi teisę juos lenkti iš kairės pusės ir tuo reikalu išvažiuoti artimiausią kairiąją juostą. Šiuo atveju privalo iš anksto signalizuoti apie tokį ketinimą posūkio rodikliu ir įsitikinti, kad niekam neperkerta kelio.
Keičiant eismo juostą, būtina visiškai išvažiuoti į gretimą eilę taip, kad automobilis atsidurtų tarp linijų, skiriančių eismo juostas vieną nuo kitos.
Automobilių supirkimas Vilniuje
Daugelyje šaltinių skaitome, kad lėtai važiuojantys automobiliai turi būti arčiau dešiniosios važiuojamosios dalies krašto, greičiau važiuojantys — arčiau jos vidurio, o labai greitai lekiantys — visiškai prie važiuojamosios dalies vidurio. Sis tvirtinimas yra klaidingas ir prieštarauja eismo taisyklėms, kurios reikalauja važiuoti dešiniąja važiuojamosios dalies puse, vadinasi, kiek galima arčiau dešiniojo krašto. Bet kuri transporto priemonė, riedanti važiuojamosios dalies viduriu, sumažina naudingą gatvės plotį, nes jos lenkti iš dešinės nevalia, o iš kairės nėra vietos. Vairuotojų tarpe paplitęs priežodis sako: „Važiuok arčiau dešiniojo kelio krašto, kelias bus platesnis”.
Eismo taisyklės leidžia transporto priemonėms važiuoti lygiagrečiai. Vadinasi, transporto priemonės visose juostose gali važiuoti greta, lygiagrečiai, vienodu greičiu. Tačiau, kai mums iš dešinės atsilaisvina eismo juosta, reikia ją užimti, nes taisyklės reikalauja, kad transporto priemonės važiuotų arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto.
Iš principo lenkti iš dešinės negalima. Tačiau, kai automobilių srautas dešinėje juostoje važiuoja greičiau, ši situacija nelaikoma aplenkimu, o tik savos rūšies automobilių persirikiavimu, ypač dažnai pasitaikančiu eismo juostose, atskirtose viena nuo kitos linijomis.
