Odos apsauga. Visiems aišku, kad kūdikio drabužiai saugo jo švelnia odą. Bet ir patys drabužiai neturi žaloti odos. Visi kūdikio odą liečiantys drabužiai turi būti minkšto audinio. Dažnai keisdami baltinius, apsaugosime odą nuo užteršimo, iššutimo, nutrynimo, išvengsime odos ligų. Dažnai keisti baltinius – vadinasi, dažnai skalbti, todėl pasirinkite lengvai skalbiamus audinius.
Kai drabužiai ankšti, vaikas negali laisvai judinti rankučių ir kojyčių, žaisti ir šliaužioti grindimis. Taigi nepatogūs drabužiai trukdo tobulėti vaiko judesiams. Nepatogūs drabužiai visai netikėtai gali padėti atsirasti ir įsišaknyti blogiems įpročiams. Nuo vaiko petukų krinta per ilgos petnešos, ir jis turi nuolat gūžčioti pečiais, kad jas užkeltų. Ir štai jau jis seniai nebe-nešioja kelnyčių su petnešomis. o tėvams nerimą keliančio įpročio niekaip negali atsikratyti.
Drabužiai turi būti patogūs apsivilkti ir nusivilkti. Kartais motina nuvargsta, kol vaiką aprengia. Beje, ir kūdikiui tai nemalonu – vargais negalais motinos nuvelkamas, jis rėkia ir priešinasi. Tvarkingumas ir grožis. Kad baltiniai turi būti švarūs – jau sakyta. Tereikia pridurti, jog tai svarbu dar ir todėl, kad kūdikis turi būti pratinamas prie tvarkos. Aišku, jūs nedrausite vaikams šliaužioti grindimis arba žole tik dėl to, kad jie išsiteps ar sudraskys drabužius. Tai būtina; būtina ir skalbti. ir adyti.
Visai ne pro šalį, kad net žindomo kūdikio drabužėliai būtų ne tik higieniški ir patogūs, bet ir puošnūs, ryškūs, dailūs. Tai svarbu ir jam — juk pirmuosius regimuosius įspūdžius jam teikia ir drabužiai. Tai svarbu ir suaugusiesiems – kai kūdikis dailiai apvilktas, artimiesiems smagiau. Stenkitės grožį suprasti teisingai. Kartais visai nuoširdūs tėvų ketinimai neduoda laukiamų rezultatų, nes, galvodami tik apie puošnumą, jie užmiršta visa kita. Kartais vaikai aprengiami keistais drabužiais iš brangių sintetinių audinių, su mezginiais, sagomis ir kitokiais papuošimais. Tokie drabužiai vaikui kenksmingi pirmiausia dėl to, kad nepraleidžia oro; be to, taip apvilktam vaikui neleidžiama žaisti, judėti gaila, juk drabužiai brangus!, vadinasi, negali tinkamai lavėti judesiai. Ne, tokio grožio kudikiui nereikia!
Kūdikio garderobas. Jis turi kisti, keičiantis vaiko ūgiui, jam vystyklai (ir miegui, ir gant. Idealus drabužiai pirmaisiais mėnesiais jis turi nemiegojimo laikui). Tik nevystykite kūdikio per stipriai varžomas judinti kojas ir suvystytas; be to, kuo kūdikis didesnis, tuo ji reikia vystyti laisviau. Kai mažasis nemiega, rankučių nevystykite.
Tačiau po 2 mėnesių arba truputį vėliau nemiegojimo laiku vaikui vietoj vystyklų reikės šliaužtinukų – jais apvilktas vaikas gali spardytis dar laisviau tai labai svarbu judesių lavėjimui (be to, lengviau išeina dujos: pastebėta, kad neramus suvystyti vaikai tampa ramesni apmauti šliaužtinukais).
Tačiau šliaužtinukai neatitinka savo pavadinimo tiesioginės prasmės – jie kaip tik varžo šliaužiojimo judesius. Todėl nuo 7-8 mėnesių reikia vaikams mauti kelnaites, pėdkelnes, minkštus batelius. Kai vaikas pradeda tvirtai stovėti (11-12 mėnesį), minkštus batelius rekomenduojama pakeisti bateliais kietu padu. (Šio amžiaus vaiko apavas būtinai turi būti su kulnimis antraip gali pasidaryti pilnapadis.)
Ivairiai, priklausomai nuo amziaus ir, žinoma, nuo oro, rengiamas kūdikis ir į lauką. Iki 6 mėnesių jis vyniojamas į antklodę (kartais guldomas i voką”), veidelis neuždengiamas. Bet antroje metų pusėje vaikai smagiau ir laisviau jaučiasi į antklodę suvynioti ligi juosmens.
Ar aikštijasi kūdikis rengiamas? Gana dažnai vaikai rengiami aikštijasi. Tėvai turi tvirtai įsitikinti, ar jie nepadarė kokios nors klaidos. Gal jie kada nors negrabiai vaiką pakėlė ir jam rengimo procedūra sukelia ..nemalonius prisiminimus”? Gal motinai atrodo nebūtina viską paruošti iš anksto ir. atėjus vaike rengimo laikui, ji ima jaudindamasi ieškoti čia šio, čia to? Nenuostabu, kad jos jaudinimasis veikia kūdikį! maloni, rami motinos balso intonacija, mažojo šnekinimas (..Tai gudruolis, dabar duok kojytę, apmausim kojinę”) sukelia vaikui malonias emocijas, norą rengtis.
Ir atvirkščiai
Kai kurie vaikai nemėgsta vilktis vėsių drabužių (tada juos reikia vilkti sušildytais). Kitiems nepatinka, kad rengiami jie guldomi ant pilvo (ir reikia pasistengti ilgai taip jų nelaikyti). Baigiantis metams, daugelis tėvų pastebi, kad jų mažieji taip ir stengiasi rengimąsi paversti žaidimu. Jiems jau nuobodu būti tiesiog rengiamiems, ir jie sugalvoja pramogų juokdamiesi sprūsta iš rankų, nutraukia apvilktą drabužį. O kai kurie vaikai priešinasi ir aikštijasi.
Apie ,,ryžtingas priemones” – barimą, pliaukštelėjimą, grasinimą – čia neverta nė kalbėti. Pirmiausia tai neatitinka jūsų auklėjimo principų. Antra vertus, niekada tai neduoda norimo rezultato; atvirkščiai, kūdikis ima aikstylis dar daugiau.
Nepadeda ir kai kurių tėvų praktikuojamas ,,išradimas” kuo nors pa-traukti rengiamo vaiko dėmesį. Gyvai pasakojama, kas nors rodoma, sakysim, žaislas. Tada tik trumpam išvengiama kaprizų. O iš tikrųjų pats mažasis mums siūlo išeitį. Jam nuobodu? Jis nori, kad būtų įdomu? Tai parodykite jam, kaip įdomu rengtis, kokie gražūs jo marškinėliai; ne blaškykite ji, o pasitelkite į pagalbą (nagi patrauk savo kelnytes, va taip!”). Greičiausiai jis susidomės savarankiškumu ir pamažu prie to pripras.
Tvarka ir švara. Nemanykite, kad tėvų rūpinimasis kūdikio švara ir tvarkingumu pirmaisiais gyvenimo metais turi tik higieninę reikšmę. Svarbu ir kitkas – jūs turite išugdyti paties vaiko švaros ir tvarkingumo įpročio pagrindus. Iš pradžių vaiką prie švaros pratina suaugusieji. Bet pamažu ir jis pats ima vis aktyviau įsitraukti į reikalingas higienines procedūras.
Per kasdieninį kūdikio tualetą būkite nepaprastai atsargūs, stenkitės. kad tai jam būtų malonu.- antraip jis nenorės leistis prausiamas, nemėgs ausyčių, nosytės valymo vatos gumulėliu, odos raukšlių tepimo steriliu aliejumi, akių prausimo vatele (tiksliau sakant, vatelėmis!)…
Šnekinkite kūdikį meiliai, linksmai. Kūdikis per visas procedūras būna ramesnis, jei visa tai atliekama vienodu laiku (geriausiai rytais), iprastoje vietoje, ta pačia eilės tvarka. Vyresnis vaikas jau supras ne tik malonias jūsų balso intonacijas, bet ir tai, ką jam sakote, ir jums padės. atgręždamas čia ausytę, čia nosytę.
Maudymas. Iki 6 mėnesių kūdikį reikia maudyti būtinai kasdien. (Vyresnį kaip 6 mėnesių galima ir kas antrą dieną.) Geriausia maudyti prieš paskutinį vakaro maitinimą. Tiesą sakant, beveik didžioji dalis vaikų iš pradžių nelabai džiaugiasi nardinami į vonelę. Raumenys mėšlungiškai įsitempia, kūdikis kabinasi už motinos rankų. Šiltame vandenyje jis. tiesa, aprimsta, bet išimtas iš vandens, šluostomas ir vystomas vėl verkia. Taip jis elgiasi gana neilgai, jeigu jūs su kūdikiu elgiatės labai atsargiai, meiliai, raminate jį ir gailitès jo. Be to, jūs pasistengsite idėmėti, koks vanduo vaikui labiau patinka. Paprastai rekomenduotinas pirmąjį pusmetį 37° vanduo. bet čia galima truputėlį ir nukrypti.
Po kurio laiko ir maudomas, ir rengiamas kūdikis būna visiškai ramus, sulaukęs 3-4 mėnesių amžiaus, labai džiaugiasi jausdamas artėjant maudymą. Maudomą vaiką būtinai reikia šnekinti. Ilgainiui jis tikrai ims suprasti jūsų prašymą pasukti galvutę, užsimerkti, kad į akutes nepakliūtų muilo… Apskritai, pradėjęs maudytis nenoriai, mažasis nepaprastai pamėgs šią procedūrą, jeigu, žinoma, tėvai nepridarys per daug klaidų ir neatbaidys vaiko nuo tikro malonumo.
