Gegužės pradžioje daugelio daržininkų sklypuose jau karaliauja tvarka, o indeliuose akis džiugina ūgtelėję daigai. Šilumamėgių augalų sėjos daigams pabaiga ir daržininkavimo atvirame grunte pradžia yra gegužės mėnesio. Galima sėti burokėlius, kai pražysta klevai, žiedus sukrove uosiai, ievos sužaliavo, ir kaštonai sprogo – tai laikas sėti morkas. Kam nepabaisus lietuviškas pavasaris? Salotos, ridikėliai ir kitos žalumynai tikrai nebijo mūsiško pavasario. Kai kurias šias daržoves dažnai pasėjame balandžio mėnesį. Tačiau sėjos įkarštis prasideda gegužę.
Gegužėje labai laukiami žirniai. Geriausias laikas žirniams sėti yra balandis, tačiau šiųmetis balandžio oras pareikalavo koregavimo, teko jį perkelti į gegužę. Žirnius galima sėti sausus arba padaigintus. Lysvėje reikia pasiruošti 5–7 cm gylio vagelėmis, paliekant 20–30 cm tarpus. Žirnius galima sėti su salotomis ir ridikėliais, paliekant 40–50 cm tarpus. Vageles reikėtų paruošti 3–4 dienomis iki sėjos. Žirniai sėjami tankiau arba rečiau, priklausomai nuo augalo aukščio. Daigeliai atlaiko net -6 °C šaltį, tačiau ankstyvą pavasarį juos geriau uždengti plėvele.
Iki gegužės vidurio, kol dirvoje dar pakanka drėgmės, reikia pasėti visas šalčio nebijančias kultūras: ridikėlius, salotas, špinatus, rūgštynes, pastarnokus, morkas, burokėlius, petražoles, krapus. Daugelį žalumynų rekomenduojama sėti pakartotinai 2 savaičių intervalu gegužės mėnesį. Ridikėliams, salotoms ir špinatams reikia trumpos dienos, todėl juos galima pridengti tamsia plėvele. Šiltnamyje galima pasėti prieskoninių žolių: bazilikų, čiobrelių, mairūnų.
Bulvių sodinimo laiką nustato gamta. Bulvės dažniausiai sodinamos gegužės 1–10 dienomis, atsižvelgiant į dirvos temperatūrą ir gamtinį kalendorių. Sudaigintas bulves galima sodinti šiek tiek anksčiau, kai dirvos temperatūra yra 5–6 °C, o nedaigintas tik tada, kai ji siekia 8 °C. Gamtos kalendoriui bulviasodžiui geriausia pasirinkti ievų sužaliavimo arba kaštonų sprogimo metus. Prieš sodinant, dirvoje įterpiama komposto, superfosfato ir kalio trąšų arba pelenų, o grioveliai paruošiami 7–12 cm gylyje, paliekant 25–30 cm tarpus.
Cibulinis laikas sodinti svogūnus yra gegužės 8 d., Cibulinio arba Stanislovinių šventė. Geriausia svogūnus sodinti vietoje, kur pernai augo ridikėliai, krapai, salotos, agurkai ar kopūstai. Svogūnus galima sodinti šalia morkų, kas apsaugos juos nuo kenkėjų. Svogūnus sodinkite 0,5 cm gylyje. Panašias sąlygas reikia ir vasariniams česnakams. Geriausia sodinti česnakus ten, kur pernai augo pupelės, žirniai, moliūgai, agurkai ar kopūstai. Vasariniai česnakai sodinami 2–3 cm gylyje kas 4–6 cm tarp eilučių ir paliekant 20 cm tarpus.
Gegužės viduryje ar pabaigoje jau galima susodinti porų daigus. Ankstyvųjų veislių kopūstai gali būti sodinami į atvirą gruntą jau gegužės pradžioje, o vėlyvieji – viduryje ar net pabaigoje. Kopūstai reikalauja derlingos dirvos su daug humuso. Jie gerai auga ten, kur pernai augo salierai, isopai ar serenčiai. Sodinant kopūstus, rekomenduojama pasodinti kenkėjus atbaidančių augalų tarp juostų. Ankstyvus kopūstus galima sodinti kartu su pomidorais ar burokėliais.
Pomidorų ir paprikų sezono pradžioje galima sodinti aukštaūgių pomidorų, pasėtų vasario ir kovo mėnesiais, daigus. Gegužės viduryje šiltnamiuose patartina sodinti paprikų ir baklažanų daigus. Trečią dekadą galima sodinti žemaūgių pomidorų daigus. Atvirame grunte pasodintus pomidorus ir paprikas galima uždengti polietileno plėvele. Gegužės pradžioje daigams reikia pasėti moliūgų, cukinijų, patisonų ir agurkų sėklas. Agurkų ir kitų moliūginių daržovių daigai užauga per 20–35 dienas. Jie sodinami su 3–4 tikraisiais lapeliais.
Pupelės mėgsta šilumą ir šviesą. Geriausias pupelių sėjos laikas yra gegužės pabaiga, kai yra pakankamai šilta. Pupelės reikalauja šiltos ir saulėtos vietos. Jei gegužės mėnuo yra šiltas, pupelės galima sėti į dirvą. Pupelių tarpai tarp eilučių turėtų būti apie 25 cm, o tarp pačių augalų – 10 cm. Norint gauti ankstesnį derlių, pupelės galima pasėti ir daigams. Tada sodinami 20–25 dienų augumo daigai.
