Elektros srovė — kryptingas elektros krūvių judėjimas. Jeigu laidininku sujungsime elektros baterijos polius, tai juo ims tekėti elektros srovė. Kadangi elektros lauko kryptis bus pastovi, laisvuosius elektronus visą laiką veiks jėgos, nukreiptos vieną pusę, ir nuolat varys elektronus nuo teigiamojo poliaus prie neigiamojo. Tokią srovę vadiname pastoviąja. Jeigu laidininko galus iš eilės jungsime čia prie teigiamo, čia prie neigiamo poliu, tai laidininku tekanti srovė kiekvieną kartų keis krypti. Tokią srovę vadiname kintamąja.
Šiuo metu elektrinės dažniausiai gamina kintamąją srovę. Paprastai elektrinė duoda 50 periodų dažnumo kintamąją srovę, o tai reiškia, kad kiekvieną sekundę per lemputę srovė praeina 50 kartų vieną pusę ir 50 kartų į kitą. Kintamoji srovė turi tą savybę, kad ji ne visuomet yra vienoda. Jeigu tam tikru momentu srovė yra nedidelė, tai po 1/200 sekundės ji nutrūksta, dar po 1/200 sek. vėl pasiekia didžiausią jėgą, bet juda priešinga kryptimi, dar po 1/200 sek. visai neteka, o sekančią 1/200 sek. įgauna didžiausią jėgą, judėdama pradine kryptimi. Tokie pakitimai kartojasi kas 4 x = sek. Elektronai svyruoja apie savo vidurinę padėti, nes juos veikiančios jėgos periodiškai keičia savo krypti. Todėl srovė ir teka čia į vieną, čia į kitą pusę.
KODĖL ELEKTROS SROVĖ NEMATOMA?
Atome apie teigiamai įelektrintą atomo branduolį juda elektronai, kurie turi neigiamus krūvius. Jeigu iš atomo išplėšime bent vieną elektroną, tai toks atomas pasidarys teigiamu jonui. O jeigu prie atomo prijungsime papildomą elektroną, tai jis taps neigiamu jonu. Elektros judėjimas metaluose pagrįstas elektronų judėjimu. Metalą sudaro svyruojantieji, bet nekeičiantieji savo vietų teigiami jonai. Tarp tų jonų juda laisvieji elektronai.
Laisvieji elektronai, kaip ir dujų molekulės, juda netvarkingai ir chaotiškai, ir todėl jie pavadinti „elektroninėmis dujomis”. Jeigu metalą prijungsime prie srovės šaltinio ir sudarysime uždarą elektros grandinę, tai laisvieji elektronai, be chaotiško judėjimo, įgaus papildomą slenkamąjį judėjimą teigiamo poliaus kryptimi. Į vieną pusę jų visada praeis daugiau, negu į priešingą. Tai reiškia, kad laidininku praėjo elektros srovė. Bet nereikia manyti, kad tuo atveju visi elektronai juda tik į vieną pusę. Jų judėjimas, pagal greičius daug kartų didesnis už tvarkingą judėjimą, lieka chaotiškas. Pamatyti labai smulkių nematomų dalelių— elektronų judėjimą žinoma neįmanoma.
Jonas – elektrikai įkrautas atomas (arba atomų visuma); nuo normalaus neutralaus atomo skiriasi vieno arba kelių elektronų perteklium arba trūkumu.
