Migliniai (Poaceae) – tai viena didžiausių augalų šeimų pasaulyje, apimanti tiek laukinius, tiek kultūrinius javus ir dekoratyvines žoles. Migliniai yra neatskiriama laukų, pievų, sodų bei kraštovaizdžio dalis. Jie skirstomi pagal paskirtį, augimo būdą, aukštį bei dekoratyvumą.
Pagrindiniai miglinių tipai ir pavyzdžiai
1. Kultūriniai migliniai (javų, pašariniai augalai)
- Kviečiai (Triticum)
- Miežiai (Hordeum)
- Rugiai (Secale)
- Avižos (Avena)
- Kukurūzai (Zea mays)
- Ryžiai (Oryza sativa)
- Soros (Panicum)
- Soros, pašarinės žolės: daugelis Festuca, Lolium, Dactylis, Phleum rūšių
2. Laukiniai augantys migliniai
- Dirvinės miglės (Poa annua, Poa pratensis)
- Erškėtvė (Calamagrostis)
- Beplaukė usnis (Agrostis)
- Dirvinė smilgė (Deschampsia)
- Dirvinė viksva (Carex) – dažnai priskiriama viksvinėms, tačiau išoriškai ir ekologija artima miglinėms
3. Dekoratyviniai migliniai (dekoratyvinės žolės sodams ir gėlynams)
- Miskantas (Miscanthus)
- Plukė, plunksnagalvė (Pennisetum)
- Soros (Panicum virgatum)
- Melvenė (Molinia)
- Dirvinė smilgė (Deschampsia)
- Plaukuotasis geluonis (Stipa tenuissima)
- Pampos žolė (Cortaderia selloana)
- Braškanti gelsvė (Festuca glauca)
4. Vejiniai migliniai
- Pievos smilga (Poa pratensis)
- Raudonoji eraičinė (Festuca rubra)
- Gumbinė eraičinė (Festuca ovina)
- Sėjamoji miglė (Lolium perenne)
- Dirvinė žilė (Agrostis capillaris)
5. Miskinių (nedekoratyvinių, piktžolių) miglinių atstovai
- Dirvinė smilgė (Apera spica-venti)
- Raudonoji pelija (Alopecurus pratensis)
- Mazguotoji žliūgė (Echinochloa crus-galli)
Migliniai yra itin įvairi šeima – ją sudaro tiek mums įprasti javai, tiek pievų, ganyklų, vejų, gėlynų, dekoratyvinės ir net invazinės rūšys. Jie skiriasi augimo forma (vyraujantys krūmeliais, varpomis, šluotelėmis), dydžiu (nuo kelių centimetrų iki kelių metrų, pvz., pampos žolė ar miskantas) ir paskirtimi (maistui, pašarui, želdynams, vejų sudarymui, dekoratyvumui).
