Gentyje yra apie 200 rūšių. Priklauso asfodelinių (Asphodelaceae) šeimai. Alavijų, dar vadinamų ,,alijošiais“, „gajais” tėvynė yra Pietų Afrika. Arabijoje ir Palestinoje buvo auginami jau prieš 2 tūkstančius metų. Alavijai skroteliniai augalai, nors yra ir krūmo pavidalo alavijų, pavyzdžiui, medėjantis alavijas (A. arborscens). Visų alavijų lapai mėsingi, sultingi, kraštai apaugę dygliais, bet yra rūšių su bedygiais lapais. Žiedų kekes sukrauna ant ilgų žiedynstiebių. Pavieniai žiedai nedideli, kai kurių rūšių būna balti, geltoni, raudoni su įvairiais atspalviais.
Medėjantis alavijas (A. arborescens) – labiausiai mums žinoma alavijų rūšis, dažnai auginama kambariuose. Jis vertinamas kaip vaistinis augalas. Kambaryje auginami ir gerai prižiūrimi išauga krūmu. Stiebai statūs, ilgi, sultingi.
Alavijai sodinami į puveningą su smėlio priemaiša žemę. Laikomi šviesioje vietoje. Tręšti reikia vasarą, intensyvaus augimo metu, kaip ir kitus kambarinius augalus. Jauni augalai persodinami kas antri metai, o senesni kas 3 metai kasmet, 3-5 metų negu 5 metų.
Senesni augalai kartais pavasarį pražysta gražiais raudonais žiedais, sukrautais į šluotelinį žiedyną ant ilgo žiedynkočio. Kambaryje alavijai žydi labai retai ir tai būna džiugus netikėtumas jį išauginusiam gėlininkui. Lengvai dauginamas jaunomis viršūnėmis, atžalomis ar sėklomis. Dėl to liaudis, ypač Žemaitijoje, jį ir praminė ,,gajumi”.
