Neparazitinės gėlių ligos
Neparazitinės ligos pasireiškia dažniausiai dėl drėgmės, šilumos, šviesos, maisto medžiagų trūkumo arba pertekliaus.
Drėgmės trūkumas dirvoje sukelia įvairių augalo antžeminių dalių vytulį, džiūvimą, lapą kritimą pirma laiko. Trūkstant dirvoje drėgmės, krinta azalijų lapai, ciklameną žiedkočiai išauga trumpi (žiedai po lapais), gelsta ir vysta daugelio gelią lapai. Dėl nenormalaus vandens režimo (po ilgos sausros gausūs krituliai arba po išdžiūvimo gausiai palaisčius) plyšta, sproginėja tulpių, chrizantemų, pelargonijų stiebai, krinta didžiažiedžių begoniją žiediniai pumpurai.
Drėgmės perteklius dirvoje skatina šaknų ir apatinės stiebo dalies puvinius, geltimą. Fiko apatinieji lapai dėl drėgmės pertekliaus gelsta, ant jų susidaro didelės tamsios dėmės. Drėgmės perteklius padeda plisti ir daugeliui parazitinių grybą bei kenkėją.
Šilumos trūkumui ypač jautrūs gėlių daigai ir jauni augalai. Dėl šilumos trūkumo ilgai dygsta sėklos, silpnai auga daigai, o silpnus daigus dažnai puola įvairūs dirvos grybai — diegavirtės sukėlėjai. Dėl šilumos trūkumo begonijų ir fuksiju lapai nusidažo intensyviai raudona spalva, sukulentams pūva apatine stiebo dalis. Vėlyvos pavasarinės šalnos dažnai sunaikina šalčiui jautrius jurginus ir rožes.
Šilumos perteklius sukelia azaliją pumpurą kritimą, nuo jo pasikeičia kaktusų spalva—jie parausvėja.
Šiltame šiltnamyje paliejus gėles šaltu vandeniu, ant lapą susidaro geltonos dėmės. Žiemą per daug šiltai laikytų jacintą žiedkočiai vėliau išvirsta, šviesos trūkumą gėlės ypač jaučia žiemą šiltnamiuose. lis pasireiškia lapų blyškumu, stiebų ištįsimu ir iškrypimu. Jei chrizantemos ir pelargonijos žiemą negauna pakankamai šviesos, tai pavasarį, dauginimo metu, didelė dalis auginių žūva nuo juodosios kojelės. Jeigu šiltnamiuose trūksta šviesos, reikia atitinkamai sumažinti ir temperatūrą.
Šviesos perteklius gėles veikia panašiai taip, kaip temperatūros perteklius: pasikeičia kaktusą ir kitą gėlių spalva — jos parausvėja. Iš stipriai apšviestos patalpos gėles staigiai pernešus į užpavėsintas, lapai pradeda ruduoti ir kristi. Pavėsį mėgstantieji augalai, laikomi stipriai saulės apšviestoje patalpoje, gelsta ir ruduoja.
Dėl per didelės oro drėgmės ant daugelio augalų (begonijos, pelargonijos, klivijos ir kt.) lapą ir stiebą pasireiškia sukamštėjimas, o kaktusą audiniai pasidaro stikliški, neatsparūs puviniams. Chrizantemą ir pelargoniją žiedkočiai dėl per didelės oro drėgmės sprogsta, plyšta (ypač tam jautrūs jacintai, iš sausos patalpos staigiai pernešti į labai drėgną patalpą). Didelė oro drėgmė skatina daugelio grybinių ypač kekerinio puvinio, plitimą.
Maisto medžiagą trūkumas arba perteklius taip pat sutrikdo gėlių augimą. Trūkstant azoto, gėlių lapai būna smulkūs, šviesiai žalios spalvos; jie džiūsta, tačiau nenukrinta, o kabo ant augalo.
Nuo azoto medžiagą pertekliaus susidaro daug vegetatyvinių organų— lapą, o generatyvinių— žiedą mažai. Dėl azoto pertekliaus gėlės žydi vėliau ir sumažėja ją atsparumas įvairioms gėlių ligoms ir ją sukėlėjams.
Trūkstant kalio, ruduoja gėlių lapą viršūnės, išlinksta stiebai, lapą tarp gysliai pašviesėja, o kai kada lapai būna kreivi, nenormalūs.
Nuo kalio pertekliaus ruduoja lapų kraštai, žiedai netenka geros išvaizdos, žiedlapiai išsikraipo.
Trūkstant fosforo, lapai nusidažo rausva arba violetine spalva, žiedai būna maži, stiebai ir žiedkočiai trumpi ir ploni.
Trūkstant magnio, gelsta ir apmiršta apatiniai lapai, lapą tarp gysliai ruduoja, o gyslos lieka žalios, šaknys išauga ilgos.
Mangano trūkumui jautrūs viršūniniai jauni lapai; jie pasidaro dėmėti šviesiomis dėmelėmis.
Geležies trūkumą gėlės jaučia dažniausiai daug kalkių turinčioje dirvoje. lis pasireiškia lapą chloroze. Šie požymiai ypač būna ryškūs ant azalijų, kalceoliarijų, ortenzijų, raktažolių ir rožių lapų.
Boro trūkumui jautriausi jauni lapai ir pumpurai. Lapai sustorėja, pasidaro trapūs ir dėmėti šviesiomis dėmelėmis. Trūkstant boro, iš pažastinių pumpurų auga daug ūglių, tarpubambliai sutrumpėja, šaknys pamažu apmiršta.
Trūkstant kalcio, džiūsta ir sukasi lapą viršūnės, kraštai, pumpurai, apmiršta šaknys.
Didelės reikšmės gėlių augimui ir sveikatingumui turi dirvos reakcija, išreiškiama pH.
Kambarinių gėlių dauginimas įvairiausiais būdais
