Linksmas, nuotaikingas žemaičių liaudies šokis – Gyvataras

Linksmas, nuotaikingas žemaičių liaudies šokis. Jis sukomponuotas taip, kad žingsniai kiekviename posme per visą šokį kartojami tie patys, keičiasi tik šokėjų išsidėstymas.

Šokio muzika dviejų dalių. Kiekviena iš jų kartojama po du kartus ir turi po 16 taktų. Grojant pirmąją dalį, šokėjai šoka Gyvataro žingsniu, o grojant antrąją sukiniais, dvigubu ir trigubu žingsniais. Tempas vidutiniškas. Metras —2/4.
ŠOKIO ŽINGSNIAI

  1. Gyvataro žingsnis.

Žingsnis labai ilgas, nes susideda iš keleto žingsnių: spyruoklinio, sutrepsėjimo, keturių šoninių ir sukinio. Visas šis junginys trunka aštuonis muzikos taktus. Atliekamas grojant pirmąją muzikos dalį. Išeities padėtis — normali.

1 taktas spyruoklinis žingsnis:
„viens” — statyti dešinę koją pirmyn ant žemės kulnu, tuo pat metu ant kairės truputį pritupiant;
„du” — pakelti sulenktą dešinę koją po savimi taip, kad jos pėda būtų prie kairės kojos blauzdos ir tuo pat metu truputj pašokti aukštyn, pasispiriant kaire koja.

2 taktas — sutrepsėjimas:
„viens” treptelti dešine koja šalia kairės;
„ir” treptelti kaire koja šalia dešinės;
„du” treptelti dešine koja šalia kairės.
Sutrepsėjimo metu galvos žemyn nelenkti.

3 taktas — spyruoklinis žingsnis kaire koja:
„viens” statyti pirmyn ištiestą kairę koją ant žemės kulnu, tuo pat metu ant dešinės truputį pritupiant;
„du“ pašokti aukštyn, pasispiriant dešine koja, ir tuo pat metu sulenktą kairę koją pakelti po savimi taip, kad jos pėda būtų prie dešinės kojos blauzdos.

4 taktas — sutrepsėjimas:
„viens” treptelti kaire koja šalia dešinės;
„ir” treptelti dešine koja šalia kairės;
„du” treptelti kaire koja šalia dešinės.

5-6 taktai keturi šoniniai žingsniai:
— žengti dešine koja dešinėn;
— pristatyti kairę koją šalia dešinės, o dešinę išmesti į šoną naujam žingsniui;
dar trys šoniniai žingsniai ta pačia kryptimi.

Gyvataro žingsnis dažniausiai atliekamas poromis su tam pritaikytais šokių bateliais, susikabinus abiem neperkryžiuotom rankom. Šokant poromis, vyras ir mergina pradeda dešine koja. Šoninius žingsnius abu daro ta pačia kryptimi, rankomis nepasileisdami: vyras daro kairėn, mergina dešinėn. Rankas sudeda ant klubų tik sukinio- metu. Sukasi vienas nuo kito: vyras per kairi petį, o mergina per dešinį. Antrą žingsnį pradeda vėl dešine koja, tačiau šoninių žingsnių metu eina priešinga kryptimi, todėl vėl grįžta atgal į tą pačią vietą. Sukinio metu sukasi per kitą petį: vyras per dešinį, mergina per kairį.

Darant Gyvataro žingsnį į dešinę pusę, antro sutrepsėjimo pabaigoje (trečias treptelėjimas — ketvirto takto „du”) kūno svoris pereina ant kairės kojos, o darant į kairę, kūno svoris lieka ant dešinės kojos. Tada paskutinį kartą reikia treptelti kaire koja, neperkeliant ant jos kūno svorio.

2.Sukinys.
3.Dvigubasis.
4.Šoninis.
5.Trigubasis.
Visi šie bendrieji žingsniai yra tokie pat, kaip kituose šokiuose, todėl atskirai neaprašomi.

Šokis Kolūkio pirmininkas IV dalis

Kartojant polką, traktorininkas suka merginą į kitą pusę. Likusieji žaidėjai, nekeisdami susikabinimo, vaikšto pro tuos pačius tarpus tokiu pat būdu į priekį ir atgal, tik paskutiniais keturiais žingsniais vyrai ir merginos vėl sudaro bendrą ratelį. Kad sudarytų ratelį, vyrai ir merginos turi paleisti rankas anksčiau ir paskutiniais keturiais žingsniais grįžti į savo vietas. Traktorininkas atsisveikina su išvestąja šokti mergina, ją palieka ratelio viduryje, o pats įsijungia į bendrą ratelį, atsistodamas į tą pačią vietą (savo merginai iš kairės pusės), kurioje buvo žaidimo pradžioje,

Bendras ratelis sukasi dešinėn apie likusią centre merginą, kuri vaikšto viduryje priešinga kryptimi. Ratelį reikia apsukti vieną kartą. Paskutiniais keturiais žingsniais vyrai sueina į centrą ir sudaro ratelį apie daržininkę, o merginos susikabina rankomis krepšeliu pro prieki į dvi grandinėles scenos šonuose taip, kaip III posme vyrai.

Vyrai suka ratelį dešinę pusę aplink daržininkę, kuri stovi viduryje, veidu pasisukusi į žiūrovus, ir pasižiūri į kiekvieną praeinantį vyrą, lyg ieškodama, kurį pasirinkti.

Merginos pasikeičia vietomis pro scenos gilumą už vyrų ratelio, kaip II posme, tik su tuo skirtumu, kad susikabinusios krepšeliu pro priekį. Kartojant vyrai, apsisukę per dešinį petį, suka išvirkščią ratelį priešinga kryptimi, o merginų grandinėlės pro scenos gilumą grįžta atgal į tas pačias vietas.

Pabaigoje daržininkė paima už rankos savo šokėją (buvus) pirmininką, atsiveda jį į ratelio centrą ir susikabina polkai.

Likusieji vyrai pačioje muzikos pabaigoje pasisuka per dešinį petį veidu į ratelio centrą ir sudaro ankštą pusratį apie centre esančią porą. Jie rankomis susikabinę paprastai žemai.

Merginos išsiskirsto pavieniui, paeidamos kiekviena sau reikalinga kryptimi ir, vienodai praretėjusios, sustoja per 5 žingsnius nuo vyrų taip pat pusračiu, veidu pasisukusios į centrą (7 pieš.). Jų rankos už sijonų.

Polka.

Daržininkė su savo šokėju šoka centre polką vietoje, abu smagiai sukdamiesi į dešinę.

Vyrai, susikabinę tarpusavy pusračiu rankomis paprastai ir jas pakėlę virš galvų, eina aštuonis žingsnius atbuli atgal. Keturiais žingsniais pusratį padidina ligi ištiestų rankų ir likusius keturis žingsnius eina iš centro atbuli atgal, rankas sudėję ant klubų.

Tuo metu merginos, paėmusios rankomis už sijonų, pasilenkusios eina aštuonis žingsnius pirmyn centrą ir pralenda pro pakeltas vyrų rankas, kiekviena iš dešinės savo vyro pusės. Paskutiniais dviem žingsniais (septintuoju ir aštuntuoju) merginos atsitiesia ir susikabina rankomis kaip anksčiau vyrai.

Kitais aštuoniais žingsniais vyrai ir merginos grįžta į tas pačias vietas; tik šį kartą atbulos ir rankas vėliau nuleisdamos traukiasi merginos, o pro tarpus, pasilenkę ir rankas ant klubų sudėję, eina vyrai.

Polką kartojant, viduryje esanti pora sukasi kitą pusę, o kiti žaidėjai tą patį pakartoja dar kartą, tik pačioje pabaigoje (septintąjį ir aštuntąjį žingsnį) eina ne tolyn vieni nuo kitų, bet artyn. Suartėjus, vyrai per dešinį petį pasisuka veidu į merginas ir kiekvienas su savo pana susikabina polkai (8 pieš.).